Aknysta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aknysta
latv. Aknīste
   Akniste.png   
Akniste7.JPG

Aknysta
56°09′43″ š. pl. 25°44′51″ r. ilg. / 56.16194°š. pl. 25.74750°r. ilg. / 56.16194; 25.74750 (Aknysta)Koordinatės: 56°09′43″ š. pl. 25°44′51″ r. ilg. / 56.16194°š. pl. 25.74750°r. ilg. / 56.16194; 25.74750 (Aknysta)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas: Aukšžemė
Savivaldybė: Aknystos savivaldybė
Gyventojų (2016): 1 133
Plotas: 3,43 km²
Tankumas (2016): 330 žm./km²
Pašto kodas: LV - 5208
Tinklalapis: www.akniste.lv
Commons-logo.svg Vikiteka: AknystaVikiteka

Aknystamiestas Latvijos pietryčiuose, prie Susėjos upės, netoli Lietuvos sienos, apie 10 km į šiaurės rytus nuo Juodupės). Praeina plentai į Daugpilį, Jekabpilį, Rygą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta 1298 m. XVII a. pabaigoje įtraukta į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį. 1795 m. po Trečiojo ATR padalijimo įtraukta į Rusijos sudėtį, priklausė Kauno gubernijai.

1921 m., pagal Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, Alūkstos apskričiai priklausiusios etninės lietuvių žemės iki Susėjos upės atiduotos Latvijai, mainais į Šventosios pajūrį. Nuo 1950 m. miesto tipo gyvenvietė, 1950-1956 m. buvo rajono centras. 1991 m. suteiktos miesto teisės.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aknystoje ir valsčiuje iš seno gyventa lietuvių. 1925 m. valsčiuje buvo 408 lietuviai, veikė 4 klasių lietuvių mokykla. XX a. pab. Aknystoje ir jos apylinkėse (Liuobų, Riūkų, Skardupio kaimuose) lietuviai sudarė apie 10 % gyventojų. Nuo 1993 m. Aknystos mokykloje 2-11 klasių mokiniams lietuvių kalba dėstoma fakultatyviai. 1998 m. įkurta Aknystos lietuvių kultūros draugija, veikia moterų folkloro ansamblis „Sutartinė“. Aknystos bažnyčioje 2 kartus per metus būna lietuviškos pamaldos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Garšva, Mindaugas Pažemys. Aknysta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 241 psl.

1919 m. Paryžiaus konferencija (latv.)