Vidžemė
Latvijos istorinis regionas: Vidžemė latv. Vidzeme | |
---|---|
![]() | |
Šalis: | Latvija |
Herbas: | ![]() |
Tautos: | latviai |
Valstybės: | latgalių žemės, Livonija |
Miestai: | Ryga, Jūrmala, Valmiera |
![]() | |
Vidžemė (latv. Vidzeme, lyv. Vidūmō[1]) – istorinis-kultūrinis Latvijos regionas, įteisintas kaip vienas keturių šalies etninių regionų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1600 m. į Vidžemę įsiveržė švedai, kurie po Respublikos karo su Švedija dėl Livonijos 1629 m. perėmė regioną į savo valdžią.[2]
Gamta ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidžemės regioną apibūdina išraiškingi gamtos objektai: Gauja – ilgiausia Latvijos upė (460 km), Gaizinkalnis – aukščiausias Latvijos kalnas (311,6 m virš jūros lygio), Gutmanio ola – didžiausia Latvijos ola (500 m³, 10 m aukščio, 12 m pločio, 18,8 m gylio). Vidžemėje Baltijos jūros pakrantės peizažą praturtina smiltainio uolos Mantiniuose, akmeningos įlankėlės Vitrupėje ir smėlėtieji Jūrmalos ir Saulkrastų paplūdimiai.
Šalyje vandens turistus vilioja vingiuotoji Gauja. Žygiams vienam ar kartu su šeima labai tinkama yra Gaujos senvagė. Žymus gamtos turizmo objektas yra Gaujos nacionalinis parkas, pirmasis nacionalinis parkas Latvijoje. Senovės latvių piliakalniai, viduramžių pilys, smiltainio olos, skulptūrų sodas yra vaizdingose kalvose prie Gaujos upės. Įspūdinga didžioji liepa primena romantišką Turaidos Rožės legendą. Sportiško gyvenimo būdo šalininkam patinka gerai įtaisytos slidinėjimo trasos, bobslėjaus ir rogučių trasa Siguldoje.
Amatos upės krantai stebina smiltainio atodangomis – Zvartės uola Amatos senvagėje yra viena iš aukščiausių smiltainio atodangų Latvijoje. Ėrglių uolos yra didžiausios uolos Gaujos krante. Senieji Hanzos sąjungos miestai Valmiera, Cėsys ir Limbažiai siūlo apžiūrėti didelį architektūros ir kultūros paminklų rinkinį. Cėsių Livonijos ordino viduramžių pilies griuvėsiuose vyksta kasmetiniai klasikinės muzikos festivaliai.
Vienintelė Latvijos siaurojo geležinkelio linija Gulbenė-Alūksnė yra unikalus, vis dar funkcionuojantis technikos istorijos paminklas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lyvių kalbos žodynas: Vidzeme; tikrinta 2017-08-23
- ↑ BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 31 p. ISBN 9986-9034-0-8.
Latvijos etnokultūriniai regionai | ||