Vidžemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Latvijos istorinis regionas:
Vidžemė
latv. Vidzeme
Cesis Lettland Latvia.jpg
Šalis Latvija
Herbas Coat of arms of Vidzeme.svg
Tautos latviai
Valstybės latgalių žemės, Livonija
Miestai Ryga, Jūrmala, Valmiera
Lettonia - Arcidiocesi di Riga.png

Vidžemė (latv. Vidzeme, lyv. Vidūmō[1]) – istorinis-kultūrinis Latvijos regionas. Regiono pietvakariniame kampe yra Latvijos sostinė Ryga. Regionas yra Latvijos centrinėje ir šiaurinėje dalyje, šiauriau Dauguvos upės.

XVIII a. pr. - XX a. pr. buvusi Lifliandijos arba Vidžemės gubernija buvo didesnė už Latvijos istorinį regioną, nes apėmė dalį dabartinės Estijos (maždaug sutapo su buvusiąja Švedijos Livonija).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidruamžiais Vidžemės teritorijoje gyveno latgaliai ir lyviai (palei Rygos įlanką ir Dauguvos bei Gaujos žemupiuose). Iki Kalavijuočių ordino užkariavimo Dauguva, kuri dabar laikoma pietrytine Vidžemės riba, buvo riba tarp dešiniajame Dauguvos krante gyvenusių lyvių ir latgalių ir kairiajame upės krante gyvenusių sėlių ir žiemgalių. Žymiausia latgalių žemė dabartinėje Vidžemėje buvo Talava.

Po Livonijos karo dalis Livonijos Konfederacijos teritorijos dešiniajame Dauguvos krante ir Rygos miestas atiteko Abiejų Tautų Respublikai. Iš jos buvo sudaryta Livonijos kunigaikštystė. Kairiajame krante likusi Livonijos dalis sudarė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę.

1600 m. į Vidžemę įsiveržė švedai, kurie po Respublikos karo su Švedija dėl Livonijos ir Altmarko paliaubų 1629 m. perėmė regioną į savo valdžią.[2] Siena su Abiejų Tautų Respublika ėjo maždaug Aiviekstės upe, kuri nuo to laiko tapo Vidžemės rytine siena.

Po Šiaurės karo Švedijos Livonija pagal Ništato taikos sutartį 1721 m. atiteko Rusijai. Čia Rusija sudarė Rygos guberniją, kurią 1796 m. pervadino į Lifliandijos guberniją (latviškai Vidzemes guberņa). Gubernija turėjo tam tikrą savivaldą per vokiečių baronų dominuojamą landtagą. Po Pirmojo pasaulinio karo gubernija buvo pasidalinta tarp naujai susikūrusių Latvijos ir Estijos respublikų.

Gamta ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidžemės regione yra tokei svarbūs Latvijos gamtos objektai kaip Gauja – ilgiausia Latvijos upė (460 km), Gaizinkalnas – aukščiausias Latvijos kalnas (312 m virš jūros lygio)[3], Gutmanio ola – didžiausia Latvijos ola (500 m³, 10 m aukščio, 12 m pločio, 18,8 m gylio). Vidžemėje Baltijos jūros pakrantės peizažą praturtina smiltainio uolos Mantiniuose, akmeningos įlankėlės Vitrupėje ir smėlėtieji Jūrmalos ir Saulkrastų paplūdimiai.

Šalyje vandens turistus vilioja vingiuotoji Gauja. Žygiams vienam ar kartu su šeima labai tinkama yra Gaujos senvagė. Žymus gamtos turizmo objektas yra Gaujos nacionalinis parkas, pirmasis nacionalinis parkas Latvijoje. Senovės latvių piliakalniai, viduramžių pilys, smiltainio olos, skulptūrų sodas yra vaizdingose kalvose prie Gaujos upės. Įspūdinga didžioji liepa primena romantišką Turaidos Rožės legendą. Sportiško gyvenimo būdo šalininkam patinka gerai įtaisytos slidinėjimo trasos, bobslėjaus ir rogučių trasa Siguldoje.

Amatos upės krantai stebina smiltainio atodangomis – Zvartės uola Amatos senvagėje yra viena iš aukščiausių smiltainio atodangų Latvijoje. Ėrglių uolos yra didžiausios uolos Gaujos krante. Senieji Hanzos sąjungos miestai Valmiera, Cėsys ir Limbažiai siūlo apžiūrėti didelį architektūros ir kultūros paminklų rinkinį. Cėsių Livonijos ordino viduramžių pilies griuvėsiuose vyksta kasmetiniai klasikinės muzikos festivaliai.

Vienintelė Latvijos siaurojo geležinkelio linija Gulbenė-Alūksnė yra unikalus, vis dar funkcionuojantis technikos istorijos paminklas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lyvių kalbos žodynas: Vidzeme; tikrinta 2017-08-23
  2. BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 31 p. ISBN 9986-9034-0-8.
  3. Latvia. In: Geo-data : the world geographical encyclopedia / John F. McCoy, project editor.- 3rd ed. P.308. ISBN 0-7876-5581-3


Latvija viki.PNG Latvijos etnokultūriniai regionai Latvija viki.PNG

Kuršas | Vidžemė | Latgala | Žiemgala | Sėla (Augšžemė)