Povilas Puzinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Povilas Puzinas
Gimė 1907 m. rugpjūčio 3 d.
Ryga
Mirė 1967 m. spalio 20 d. (60 metų)
Niujorkas
Veikla tapytojas
Alma mater Rygos dailės akademija

Povilas Puzinas (1907 m. rugpjūčio 3 d. Ryga – 1967 m. spalio 20 d. Niujorkas) – Lietuvos tapytojas, dailės pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Rygoje lietuvių išeivių šeimoje. 1920 m. baigė Rygos lietuviškąją mokyklą, 19211923 m. mokėsi Kultūros meno mokykloje.

Nuo 1923 m. laisvuoju klausytoju (o nuo 1928 m., gavęs brandos atestatą, pilnateisiu studentu)[1] studijavo Rygos dailės akademijoje, Vilhelmo Purvičio (1972–1945) mokinys. Akademiją baigė 1932 m.

19331935 m. kaip Lietuvos pilietis atliko karinę prievolę.

Nuo 1937 m., pakeitęs išvykusį Vytautą Kairiūkštį, dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje piešimo mokytoju.

Nuo 1940 m. dėstė Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (dab. Kauno kolegija). Freskomis ir paveikslais dekoravo Panevėžio katedrą, paveikslais – Panevėžio marijonų noviciato koplyčią, Smilgių bažnyčią. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo lietuvių rezistentų veikloje. 1944 m. suimtas ir kalintas Rygos kalėjime. Baigiantis karui, pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1947 m. apsigyveno JAV. 19561958 m. dėstė Katan-Rose dailės mokykloje Niujorke, vėliau – Long Ailando meno lygos bei Džaksono Heitso meno klubo mokyklose. Long Ailande įsteigė privačią dailės studiją. 19491958 m. buvo Lietuvių dienos meninis redaktorius.[2] Lietuvių enciklopedijos 26 tomo dalies vyr. redaktorius.

Mirė 1967 m. Niujorke. 1969 m. neparduoti dailininko kūriniai M. K. Čiurlionio galerijai Čikagoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1994 m. dalis kūrinių perduota Lietuvai, kita dalis Latvijai.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė natiurmortų, portretų, figūrinių, teminių kompozicijų, peizažų. Kūrybai būdingi biografinių išgyvenimų atspindžiai, ekspresyvi išraiška, šiaurietiškas koloritas. 1975 m. Niujorke išleistas jo kūrinių albumas.

Parodos: Rygoje, Vilniuje, Kaune, daugelyje JAV miestų.

Stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininko tapybos pasaulis atspindi jo romantiškus sentimentus praeičiai, kuri įsikūnijo užmirštomis vietomis: nevažinėjamais kaimo keliukais, pasenusiomis trobelėmis ir žvejų valtelėms. Jam buvo artima jūra. Dažnai jo paveiksluose matome žvejus, jūros peizažų motyvus. Jo figūrinėse kompozicijose stebime mėginimą išreikšti savo laikmečio kartos skausmą, kančias, susijusias su išblaškytais karo žmonių likimais, artimai siejančiais Lietuvos ir Latvijos žmones.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Latvijos valstybinio muziejaus premija
  • Dariaus ir Girėno portretų konkurso I premija
  • Suvienitų Amerikos menininkų garbės aukso medalis (1967)
  • I premija Niujorko parodoje (1969)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Panevėžio muziejus
  2. Povilas Puzinas. Lietuvos išeivijos dailės fondas
  3. Viktoras Liutkus, Tradicijų tąsa avangardo apsuptyje / Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo, sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 110–112.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]