Pereiti prie turinio

Ventspilis

Koordinatės: 57°25′0″ š. pl. 21°32′0″ r. ilg. / 57.41667°š. pl. 21.53333°r. ilg. / 57.41667; 21.53333 (Ventspilis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Ventspilis
latv. Ventspils
            
Ventspilis
Ventspilis
57°25′0″ š. pl. 21°32′0″ r. ilg. / 57.41667°š. pl. 21.53333°r. ilg. / 57.41667; 21.53333 (Ventspilis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Kuršas Kuršas
Įkūrimo data 1378 (miesto teisės)
Meras Aivars Lembergs
Gyventojų (2021) 33 372
Plotas 51,08 km²
Tankumas (2021) 653 žm./km²
Pašto kodas LV-36(01-21)
Vikiteka Ventspilis
Kirčiavimas Veñtspilis
Lietuvos delegacija, vadovaujama Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje

Ventspilis (arba Ventpilis; latv. Ventspils, lyv. Vǟnta) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros. Pavadinimas kilo nuo per miestą tekančios Ventos upės pavadinimo.

Ventspilis pirmą kartą kronikose paminėtas 1290 metais, ten įkūrus Livonijos ordino pilį[1]. Šiuo metu Ventspilyje veikia svarbus neužšąlantis jūrų uostas ir vienas iš trijų Latvijos oro uostų.

Ventspilio paplūdimiui suteiktas Mėlynosios vėliavos statusas.

2002 m. Ventspilis prisijungė prie tarptautinės meno programos Karvių paradas (angl. Cow parade). Visame mieste viešose erdvėse buvo pastatytos 25 naujai sukurtos karvių skulptūros. Vėliau jos buvo parduodamos aukcione, o žymiausios iki šiol stovi miesto aikštėse.[2]

Iki 1230 m. Ventos upės žiotys priklausė Kuršo karaliaus Lamekino valstybei ir vadinosi Saggara. Kaip Vinda pirmą kartą paminėta kaip Livonijos ordino pilis prie Ventos žiočių 1290 m., o bažnyčia - 1298 m. Livonijos ordino laikais Ventspilis buvo Hanzos sąjungos narys.

Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės laikais, ypač valdant kunigaikščiui Jokūbui (1642-1682 m.), Ventspilis buvo svarbus uostamiestis ir laivų statybos centras. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti 44 karo ir 79 prekybos laivai, kai kurie iš jų buvo parduoti kitoms Europos šalims. Po Šiaurės karo 1710 m. dėl maro epidemijos mirė dauguma miesto gyventojų ir miestas sunyko. Pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo žvejyba.

Po 1795 m. kunigaikštystės prijungimo prie Rusijos imperijos buvo Ventspilio kunigaikščio dvaro (Hauptmannschaft Windau) ir viso Šiaurės Kuršo administracijos centras. 1904 m. atidaryta Ventspilio-Rybinsko geležinkelio linija, o eksporto stotis perkelta į dešinįjį Ventos upės krantą, kur pastatytas didelis grūdų elevatorius ir sviesto šaldykla. Miesto klestėjimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas, kai Rusijos valdžia dėl karo veiksmų skubiai evakavo vertingus uosto objektus ir didelę dalį gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo Ventspilis tapo SSRS tranzito ir žvejybos uostu, o vėliau - didžiausiu naftos ir naftos produktų eksportuotoju SSRS.

Latvijai atgavus nepriklausomybę, miestas ir uostas sparčiai vystėsi. Ventspilis tapo ne tik išvystytu tranzitinės prekybos centru, bet ir populiaria turistų lankoma vieta.

Laisvalaikio ir pramogų objektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Livonijos ordino pilis (minima nuo 1290 m.)
  • Senamiestis (Vecpilsēta)
  • „Uosto galas“ (Ostgals)
  • Pajūrio gamtos muziejus (nuo 1954 m.)
  • Herberto Dorbės muziejus „Protėvių dulkės“ (Senču putekļi)
  • „Mėlynosios vėliavos“ paplūdimys
  • Pietų molas (pastatytas 1905 m.)
  • „Inkarų takas“ (Enkuru taka)
  • „Džiunglių takas“ (Džungļu taka)
  • Vandens pramogų parkas (Pludmales Akvaparks) [3]
  • vaikų miesteliai
  • olimpinis centras
  • nuotykių parkas
  • riedlenčių parkas
  • Renkio sodas (Reņķa dārzs)
  • elnių sodas

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ventspilyje gimė: