Suomijos gamta
Suomijoje vyrauja lygumos. Apie 71 % Suomijos teritorijos užima miškai. Suomių priežodis byloja: „Suomija be miško kaip meška be kailio“. Skandinavijos pusiasalio valstybių - Švedijos, Norvegijos ir Suomijos - miškai sudaro 1/4 Europos miškų plotų. Suomijoje labai rūpinasi miškų želdinimu. Ji pirmauja Europoje pagal miško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte apie 60 % miškų - valstybiniai. Pusę miškų sudaro pušys, o drėgnose vietose auga eglės. Suomijos pietuose taip pat auga beržai, liepos, klevai, ąžuolai.
Šiaurėje vyrauja miškatundrė ir tundra. Tundra labai spalvinga vasarą, kai žydi gėlės. Ypač įspūdinga kalnų azalija. Iš sumedėjusių augalų minėtini keružiai beržai ir ievos.
Suomijoje labai saugoma gamta. Įsteigta per 50 nacionalinių parkų. Didžiausias yra Lapijoje (Laplandijoje), krašto šiaurėje; taip pat paminėtinas Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.
Miškuose gausu lapių, kiškių, lūšių, meškų, voverių; iš sparnuočių paplitę kurtiniai, tetervinai, jerubės. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žąsys, antys. Ežeruose ir upėse yra lydekų, karšių, lašišų, ešerių, vėžių. Tundroje gyvena poliarinės lapės, baltosios pelėdos, kiškiai ir gausybė graužikų.
Vandens telkiniai [taisyti]
Ežerai [taisyti]
Suomijos pietryčiuose, netoli Baltijos jūros, yra nuostabi vieta – Suomijos ežerynas. Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, nors yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Tokio ežeringo kraštovaizdžio, kaip šis, matyt, nėra visoje planetoje. Plačius ežerus keičia siauri, dažnas daugiau nei 100 km ilgio, sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį. Tuo jie panašūs į Lietuvos ežerus. Šio ežeringojo krašto pietinėje dalyje yra didžiausias Suomijos ežeras Saima (1460 km²).
Iš viso Suomijoje yra tūkstančiai ežerų. 3 ežerai (Saima, Inaris, Peijenė) daugiau nei 1000 km², 309 ežerai didesni nei 10 km², 56 000 ežerų daugiau nei 1 ha; 187 888 ežerai didesni nei 5 arai. Dauguma ežerų negilūs – 5-20 m. Ežerai užima apie 8 % viso krašto ploto.
Upės [taisyti]
Dauguma Suomijos upių teka į Botnijos įlanką. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros. Daugelis jų tinka hidroelektrinėms statyti. Upių vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug užtvankų su pralaidomis. Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių įdubų. Pelkės užima beveik 1/3 Suomijos ploto.
