Baltoji pelėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bubo scandiacus
Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Strigidae)
Gentis: Didieji apuokai
(Wikispecies-logo.svg Bubo)
Rūšis: Baltoji pelėda
(Wikispecies-logo.svg Bubo scandiacus)
Mokslinis pavadinimas
Bubo scandiacus
Linnaeus, 1758

Baltoji pelėda (lot. Bubo scandiacus Syn. Bubo scandiaca, Nyctea scandiaca, angl. Snowy Owl, vok. Schnee-Eule) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis.

Baltosios pelėdos paplitimo arealas. Mėlyna spalva: jos žiemojimo vietos, žalia: vasarą ir perimvietės

Skiriamieji bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Viena stambiausių pelėdinių paukščių rūšių, dydžiu beveik prilygsta didžiajam apuokui. Kūno ilgis 55-67 cm. Patinėliai kiek smulkesni 55-60.5 cm, arba vid. 58 cm kūno ilgio, patelės 60,9-67 cm arba vid. apie 64 cm ilgio. Baltųjų pelėdų išskėstų sparnų tarpugaliai 142-166 cm. Jų svoris nuo 1280 iki 3000 g (patinėliai 1280-2300 g, patelės 1700-3000 g.). Patinas visas baltas, tik pečiai, sparnai ir apatinė pusė rudai dėmėta. Senesni paukščiai yra baltesni už jaunus. Patinai šiek tiek mažesni už pateles.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, arktinėse salose. Lietuvoje neperintis paukštis ir aptinkamas rudens mėnesiais, stebėta vos keletą kartų.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Lizdą suka ant žemės, duobutėse. Minta peliniais graužikais, kurmiais, kiškiais, paukščiais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Baltoji pelėda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka