Airijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Airija dar žinoma žaliuoju smaragdu

Airijos geografija apibrėžia salą, užimančią 84 079 km² plotą, į šiaurės vakarus nuo Europos ir į rytus nuo Atlanto vandenyno. Salos centras gan plokščias neturintis aukštų kalnų, apsuptas pakrantės kalnų. Aukščiausia viršūnė yra Karauntuhilas (air. Corrán Tuathail) (1041 m). Ilgiausia upė – Šanonas, didžiausias ežeras – Nėjus.

Politiškai Airiją užima dvi valstybės: Airijos respublika ir Šiaurės Airija. Suskirtyta į 4 istorines provincijas ir 32 grafystes (žr. Airijos administracinis suskirstymas)

Krantai[taisyti | redaguoti kodą]

Salos pakrantė nelygi, su daug įlankų ir kyšulių. Vakaruose Airijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, Pietuose driekiasi Keltų jūra, iš rytų - Airijos jūra. Šiaurėje yra Šiaurės kanalas.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rug Rug Spa Lap Gru metai
Vid. aukščiausia temperatūra °C 7.6 7.5 9.5 11.4 14.2 17.2 18.9 18.6 16.6 13.7 9.8 8.4 12.8
Vid. žemiausia temperatūra °C 2.5 2.5 3.1 4.4 6.8 9.6 11.4 11.1 9.6 7.6 4.2 3.4 6.
Vid. kritulių kiekis mm 69.4 50.4 53.8 50.7 55.1 56.0 49.9 70.5 66.7 69.7 64.7 75.6 732.7



Vikiteka