Anglijos geografija
| Anglijos geografija | |
| |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Vakarų Europa |
| Plotas | 132 938 km² 98 % žemės 2 % vandens |
| Pakrantė | 3 200 km |
| Sienos | Škotija 96 km Velsas 257 km |
| Aukščiausias taškas | Skofel Paikas 978 m |
| Žemiausias taškas | Fensas -4 m |
| Ilgiausia upė | Severnas 354 km |
| Didžiausias ežeras | Vindermyras 298 km² |
Anglija – viena iš keturių Jungtinės Karalystės šalių. Šiaurėje ji ribojasi su Škotija (96 km), o vakaruose su Velsu (257 km). Šalies plotas yra 132 938 km². Anglija apima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, t. y. net du jos trečdalius. Didžiausia Anglijos sala yra Vaito sala. Anglija yra netoli žemyninės Europos. Iki žemyninės Europos dalies yra vos 52 km. Jas skiria siauras 33 km jūros tarpelis – Lamanšo sąsiauris.[1] Po juo einantis 50 km ilgio Eurotunelis[2] jungia Angliją su Prancūzija. Anglijos ir Prancūzijos siena yra ties tunelio viduriu.[3]
Didelį Anglijos paviršiaus plotą sudaro kalvos. Kalnų grandinė Šiaurės Anglijoje vadinama Peninais. Kitos kalvotos sritys šiaurėje yra Ežerų kraštas ir Pik Distriktas.
Didžiausias natūralus uostas Anglijoje yra Pulas, esantis pietinėje pakrantėje. Tai yra antras pagal dydį uostas pasaulyje, po Sidnėjaus, Australijoje.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Klimato diagrama Anglija 1971-2000 m.[4] | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
84.3
7
1
|
60.1
7
1
|
66.6
9
2
|
56.9
12
4
|
55.9
15
6
|
62.9
18
9
|
54.2
21
11
|
66.8
21
11
|
73.4
18
9
|
83.7
14
7
|
83.5
10
4
|
90.5
7
2
|
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm | |||||||||||
|
Farenheito skalėje
| |||||||||||
Anglijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Čia ištisus metus gausiai lyja, tačiau klimatas švelnesnis nei panašiose platumose esančiose vietovėse, pavyzdžiui, Niufaundlande, Kanadoje arba Sachaline, Rusijoje. Metų laikai gana įvairūs, tačiau temperatūra retai nukrenta žemiau -5 °C arba pakyla aukščiau 30 °C. Vyraujantis pietvakarių vėjas iš Atlanto vandenyno į Angliją reguliariai atneša švelnius ir drėgnus orus. Sausiausia yra šalies rytuose, o šilčiausia – pietuose, kurie yra arčiausiai Europos žemyno. Žiemą ir ankstyvą pavasarį gali pasitaikyti sniego, nors toli nuo aukštumų jis nėra labai dažnas.
Anglijoje maksimali ir minimali temperatūra visus metus yra aukštesnė nei kitose Jungtinės Karalystės šalyse, nors Velse minimali temperatūra lapkričio-vasario mėnesiais yra švelnesnė, o Šiaurės Airijoje maksimali temperatūra gruodžio-vasario mėnesiais yra aukštesnė. Anglijoje taip pat ištisus metus šviečia daugiau saulės, tačiau, priešingai nei Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje, saulėčiausias mėnuo yra liepa – iš viso apie 192,8 valandos.
Aukščiausia temperatūra Anglijoje užfiksuota 2019 m. liepos 25 d. Kembridžo universiteto botanikos sode – 38,7 °C.[5] Žemiausia temperatūra Anglijoje buvo užfiksuota 1982 m. sausio 10 d. Edžmonde, netoli Šropšyro, -26,1 °C.
Pietvakarių Anglijos klimatas yra gana savitas ir šiek tiek švelnesnis nei likusioje Anglijoje ir sudaro atskirą klimato kategoriją. Pietvakariuose pasėlius, gėles ir augalus galima pradėti auginti daug anksčiau nei likusioje Anglijos ir Jungtinės Karalystės dalyje.
Didžioji Anglijos dalis patenka į 8 atšiaurumo zoną, tačiau Peninų kalnai ir Ežerų kraštas patenka į šaltesnę 7 zoną, o pietvakarių Anglija, Airijos jūros pakrantė, pietinė pakrantė ir Londonas – į šiltesnę 9 zoną. Labai maža Anglijos teritorija, Silio salos, patenka į šilčiausią Britų salų zoną – 10 zoną, kuri artima subtropinei zonai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglijoje daugiausia yra nuosėdinių uolienų. Jauniausios uolienos yra pietryčiuose, o jų amžius didėja šiaurės vakarų kryptimi. Tiso-Ekso linija skiria jaunesnes, minkštesnes ir žemiau esančias uolienas pietryčiuose ir senesnes, kietesnes ir paprastai aukščiau esančias uolienas šiaurės vakaruose. Anglijos geologiją galima pastebėti grafysčių kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, Kambrijos, Kento ir Norfolko kraštovaizdžiai labai skiriasi vienas nuo kito. Šiaurės Anglijos ir Vakarų Anglijos geologija šiek tiek artimesnė kaimyninių Velso ir Škotijos geologijai, o Pietų Anglijos ir Rytų Anglijos geologija labiau panaši į Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio Šiaurės Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų geologiją.
Geologinės ypatybės:
- Čedaro tarpeklis – didžiausias Didžiosios Britanijos tarpeklis
- Juros periodo krantas – UNESCO pasaulio paveldo objektas
- Solsberio lyguma
- Tiso-Ekso linija
- Vinsilis
- Londono dubuma
- Hampšyro dubuma
- Londono-Brabanto masyvas
- Dartmūras – viena iš kelių pelkių, esančių pietvakarių Anglijoje, kurioje ant granitinio batolito formuojasi torai
- Lizardo kompleksas – senovinis vandenyno plutos gabalas, esantis sausumoje (t. y. ofiolitas).
Geologiniai ištekliai:
- Anglis
- Šiaurės jūros nafta
- Smėlis ir žvyras
- Kaolinitas
- Varis ir alavas
- Akmuo
- Šiaurės jūros dujos
- Potašas[6]
ir ne taip gausiai,
- Geoterminė energija
- Naftos gavyba sausumoje
Didžiausi miestai ir miesteliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Londonas yra didžiausias miestas Anglijoje ir vienas didžiausių bei judriausių miestų pasaulyje. Kiti miestai, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje, taip pat yra labai dideli ir įtakingi. Didžiausių Anglijos miestų sąrašas yra diskutuotinas, nes, nors įprasta miesto reikšmė yra „ištisai užstatyta aglomeracija“, ją gali būti sunku apibrėžti, ypač dėl to, kad Anglijos administracinės teritorijos dažnai nesutampa su miestų plėtros ribomis, o daugelis miestų ir miestelių per šimtmečius išaugo į sudėtingas miestų aglomeracijas.[7][8]
Pagal ONS miestų teritorijų gyventojų skaičių ištisai užstatytose aglomeracijose, žemiau pateikiama 15 didžiausių aglomeracijų (2001 m. gyventojų surašymo duomenys):
| Reitingas | Miesto teritorija[9] | Gyventojų skaičius
(2001 m. gyventojų surašymas) |
Vietovės | Didžiausios vietovės |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Londono aglomeracija | 8 278 251 | 67 | Kroidonas, Barnetas, Ilingas, Bromlis |
| 2 | Vakarų Midlandso konurbacija | 2 284 093 | 22 | Birmingamas, Vulverhamptonas, Dadlis, Volslas |
| 3 | Didžiojo Mančesterio aglomeracija | 2 240 230 | 57 | Mančesteris, Salfordas, Boltonas, Stokportas, Oldamas |
| 4 | Vakarų Jorkšyro aglomeracija | 1 499 465 | 26 | Lidsas, Bradfordas, Hadersfildas, Veikfildas |
| 5 | Tainsaidas | 879 996 | 25 | Niukaslas prie Taino, Nort Šildsas, Saut Šildsas, Geitshedas, Džarou |
| 6 | Liverpulio miesto teritorija | 816 216 | 8 | Liverpulis, Sent Helensas, Butlis, Haitonas-Robis |
| 7 | Notingamo miesto teritorija | 666 358 | 15 | Notingamas, Bistonas ir Steiplfordas, Karltonas, Long Itonas |
| 8 | Šefildo miesto teritorija | 640 720 | 7 | Šefildas, Roderamas, Čapeltaunas, Mosboras |
| 9 | Didysis Bristolis | 551 066 | 7 | Bristolis, Kingsvudas, Mangotsfildas, Stok Gifordas |
| 10 | Braitono ir Hovo aglomeracija | 461 181 | 10 | Braitonas, Verdingas, Hovas, Litlhamptonas, Pajūrio Šoramas, Lancingas |
| 11 | Pietų Hampšyras | 442 252 | 7 | Portsmutas, Gosportas, Vaterlovilis, Feramas |
| 12 | Lesterio miesto teritorija | 441 213 | 12 | Lesteris, Vigstonas, Oudbis, Berstolas |
| 13 | Pietryčių Dorseto konurbacija | 383 713 | 5 | Bornmutas, Pulas, Kraistčerčas, Niu Miltonas |
| 14 | Redingo aglomeracija | 369 804 | 5 | Redingas, Braknelis, Vokingamas, Kroutornas |
| 15 | Tisaidas | 365 323 | 7 | Midlsbro, Stoktonas prie Tiso, Redkaras, Bilinghamas |
Didžiausi Anglijos miestai yra šie (abėcėlės tvarka):
Fizinė geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tolimiausi taškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tolimiausi Anglijos taškai yra šie:
Anglija (žemyninė dalis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
- Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
- Piečiausias taškas – Lizardo kyšulys, Kornvalis
- Piečiausia gyvenvietė – Lizardas, Kornvalis
- Vakariausias taškas – Žemės Kraštas, Kornvalis
- Vakariausia gyvenvietė – Senen Kovas, Kornvalis
- Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
- Ryčiausia gyvenvietė – Loustoftas, Safolkas
Anglija (įskaitant salas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
- Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
- Piečiausias taškas – Vakarų uolos, Silio salos
- Piečiausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
- Vakariausias taškas – Krim uolos, Silio salos
- Vakariausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
- Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
- Ryčiausia gyvenvietė – Loustoftas, Safolkas
Topografija, kalnai ir kalvos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglija apskritai yra žemesnė ir lygesnė už likusią Jungtinės Karalystės dalį, tačiau ji turi du pagrindinius skiriamuosius bruožus: pietų, rytų ir vidurio žemumas bei šiaurės ir vakarų kalvotesnes ir kalnuotesnes vietoves. Rytų Anglija yra žemiausia Anglijos teritorija, nes joje nėra aukštų kalvų ar kalnų, o jos teritorijoje yra žemiausia Anglijos teritorija Fensas. Aukščiausia Anglijos vietovė yra Šiaurės Vakarų regionas, kuriame yra aukščiausios Anglijos kalvos ir kalnai, įskaitant aukščiausią – Skofel Paiką.
Anglijoje kalnu oficialiai laikomas aukštesnis nei 600 metrų kalnas, todėl dauguma jų yra Šiaurės Anglijoje. Kai kurios kalvų ir kalnų grandinės Anglijoje:
- Ežerų kraštas – aukščiausi Anglijos kalnai, kuriuose yra Skofel Paikas.
- Ševioto kalnai – kartais laikomi Pietinių aukštumų Škotijoje arba Peninų kalnų tęsiniu.
- Pasienio pelkės ir miškai – aukštumos į pietus nuo Ševioto kalnų.
- Peninai būdingi didžiajai Šiaurės Anglijos daliai ir dažnai vadinami „Anglijos stuburu“.
- Pik Distriktas – aukštumos, sudarančios pietinį Peninų kalnų galą centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje.
- Pietų Peninai – pietinių Peninų kalnų teritorija tarp Pik Distrikto, Boulando miško ir Jorkšyro slėnių.
- Boulando miškas – vakarinė Peninų kalnų atšaka Lankašyre.
- Jorkšyro slėniai – kalnuota šiaurinių Peninų kalnų vietovė.
- Šiaurės Peninai – aukštumos, sudarančios šiaurinį Peninų kalnagūbrio galą.
- Hougilio kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir Jorkšyro slėnių.
- Ortono kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir Ideno slėnio.
- Šiaurės Jorko dykros – kalvų ir pelkių teritorija prie Šiaurės jūros.
- Eksmūras – aukštumos prie Bristolio įlankos.
- Dartmūras – kalnuota vietovė Devono širdyje.
- Kotsvoldo kalvos – tipiška ir stereotipinė Anglijos kaimo vietovė.
- Čilterno kalvos – žemų kalvų grupė.
- Pietų žemakalniai – žemos kalvos netoli Lamanšo sąsiaurio, sudarančios baltas Anglijos pietinės pakrantės uolas.
- Šropšyro kalvos – aukštumos netoli Velso.
Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aukščiausiai esantys miestai yra Šefildas, Bradfordas, Stokas prie Trento ir Birmingamas. Žemiausiai esantys miestai yra Londonas, Liverpulis, Noridžas ir Jorkas.
Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės Anglijos salos pagal plotą ir gyventojų skaičių yra šios:
| Reitingas | Sala | Plotas (km²) |
|---|---|---|
| 1 | Vaito sala | 380,99 |
| 2 | Šepio sala | 94,04 |
| 3 | Heilingo sala | 26,84 |
| 4 | Faulneso sala | 26,84 |
| 5 | Portsio sala | 24,25 |
| 6 | Kanvi Ailandas | 18,45 |
| 7 | Mersio sala | 18,04 |
| 8 | Volnio sala | 12,99 |
| 9 | Portlandas | 11,5 |
| 10 | Volsio sala | 10,65 |
Anglijos salos pagal gyventojų skaičių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Reitingas | Sala | Gyventojų skaičius (2001 m. Jungtinės Karalystės gyventojų surašymas) |
|---|---|---|
| 1 | Portsio sala | 147 088 |
| 2 | Vaito sala | 132 731 |
| 3 | Šepio sala | 37 852 |
| 4 | Kanvi Ailandas | 37 473 |
| 5 | Heilingo sala | 16 887 |
| 6 | Portlandas | 12 800 |
| 7 | Volnio sala | 11 391 |
| 8 | Mersio sala | apie 7 200 |
| 9 | Barou sala | 2 606 |
| 10 | Sent Merisas | 1 668 |
| 11 | Tornio sala | 1 079 |
| 12 | Faulneso sala | 212 |
| 13 | Treskas | 180 |
| 14 | Lindisfarnas | 162 |
| 15 | Sent Martinsas | 142 |
| 16 | Roa sala | apie 100 |
| 17 | Brajeris | 92 |
| 18 | Sent Agnesas | 73 |
| 19 | Landžio sala | apie 35 |
Upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgiausia Anglijos upė yra Severnas, kuris išteka Velse, įteka į Angliją ties santaka su Vernujumi ir galiausiai įteka į Bristolio įlanką. Ilgiausia upė, tekanti tik per Angliją, yra Temzė, tekanti per Anglijos ir Didžiosios Britanijos sostinę Londoną. Jorko slėnyje ir Fense teka daugelis didesnių Anglijos upių.
Pakrantė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglijos pakrantės ilgis yra 4422 km.[10] Anglijos pakrantės kraštovaizdis labai priklauso nuo jūrų ir regionų, su kuriais ji ribojasi. Šiaurės jūros pakrantė Anglijoje daugiausia lygi, smėlėta, su daugybe kopų ir panaši į pakrantes kitapus jūros esančiuose Nyderlanduose. Anglijos Šiaurės jūros pakrantė yra svarbi paukščių gyvenamoji vietovė. Čia gyvena daugybė pakrančių ir buriuojančių paukščių. Pietų pakrantė palei Lamanšo sąsiaurį kyla į stačiomis baltomis Doverio uolomis, kurios dažnai laikomos Anglijos ir Didžiosios Britanijos simboliu.
Pietų pakrantė tęsiasi iki Vaito salos, kur pereina į Juros periodo krantą Dorsete, turtingą grožio, istorijos ir fosilijų.
Ties Devonu ir Kornvaliu pakrantė tampa labiau uolėta ir stati. Šioje pakrantėje daug uolų ir mažų žvejų kaimelių. Šis pakrantės ruožas driekiasi nuo Devono iki Žemės Krašto Kornvalyje, labiausiai į vakarus nutolusioje žemyninės Anglijos dalyje. Devono ir Kornvalio pakrantė panaši į priešais esančios Prancūzijos Bretanės pakrantę.
Važiuojant šiaurę, pakrantės kraštovaizdis išlieka toks pats kaip Devono ir Kornvalio pietuose, tačiau šiaurėje ji tęsiasi šalia Keltų jūros, kol galiausiai pasiekia Bristolio įlanką – svarbų laivybos ir prieplaukų sąsiaurį.
Šiaurės vakarų Anglijoje pakrantė panaši į Šiaurės jūros pakrantę, nes daugiausia yra lygi ir smėlėta, o vienintelės žymios uolos šiame pakrantės ruože yra ties Sent Biso kyšuliu, Kambrijoje. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra gausu estuarijų, o Viralas yra pusiasalis, kurį riboja dvi upės – Di ir Mersis. Liverpulyje ir Mersisaide šioje pakrantėje gyvena daug gyventojų ir veikia svarbi pramonė, o toliau į šiaurę yra turistiniai Sautporto ir Blakpulo kurortai. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra dvi svarbios geografinės vietovės: didelė Morkamo įlanka ir Ferneso pusiasalio bei Volnio salos teritorija. Toliau į Kambrijos šiaurę, palei šią pakrantę stovi Selafildo atominė elektrinė. Angliškoji Airijos jūros pakrantės dalis baigiasi prie sienos su Škotija Solvėjaus fjorde.
.jpg)
Su Anglija besiribojančios jūros:
Didžiausi ežerai ir tvenkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors Anglija yra didžiausia Jungtinės Karalystės šalis, joje santykinai nėra didelių ežerų, nes daugelis buvusių pelkių viduramžiais buvo nusausintos. Dauguma didžiausių ežerų telkšo taikliai pavadintame Ežerų krašte Kambrijoje, Šiaurės Anglijoje.
| Ežeras | Plotas | |
|---|---|---|
| 1 | Vindermyras | 14,7 km² |
| 2 | Kilder Voteris | 10,0 km² |
| 3 | Alsvoteris | 8,9 km² |
| 4 | Basentveito ežeras | 5,3 km² |
| 5 | Dervent Voteris | 5,3 km² |
Žmogaus geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemės panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendras Anglijos plotas yra 132 938 km².[11] Pasėliai ir pūdymai sudaro 30 % žemės ploto, žolės ir ganyklos – 36 %, kita žemės ūkio paskirties žemė – 5 %, miškai ir miškingos vietovės – 8 %, miesto plėtra – 21 %.[12]
Kaimyninės šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglija turi dvi sausumos sienas: 96 km ilgio sieną su Škotija, kuri eina Ševioto kalnais, ir 257 km ilgio sieną su Velsu, kuri eina Ofos pylimu. Vakaruose Airijos jūra skiria Angliją nuo Airijos ir Meno salos, rytuose Šiaurės jūra skiria Angliją nuo Danijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos, o pietuose Lamanšo sąsiauris skiria Angliją nuo Prancūzijos ir Normandijos salų.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Islandija | Škotija | Norvegija |
| |||||||
| Velsas, Airija |
|
Nyderlandai, Vokietija | |||||||||
| Ispanija | Prancūzija | Prancūzija, Belgija | |||||||||
Ekonominė geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglija pasižymi viena didžiausių ekonomikų Europoje ir net pasaulyje – vidutinis BVP vienam gyventojui siekia 22 907 svarus sterlingų. Anglijos ekonomika paprastai laikoma mišriąja rinkos ekonomika, joje, priešingai nei Europoje vyraujančiame Reino kapitalizme, priimta daug laisvosios rinkos principų, tačiau išlaikyta pažangi socialinės gerovės infrastruktūra. Anglijos valiuta yra svaras sterlingų, dar vadinamas GBP. Anglija spausdina savo banknotus, kurie taip pat cirkuliuoja Velse. Anglijos ekonomika yra didžiausia Jungtinės Karalystės ekonomikos dalis.
Regioniniai skirtumai:
.png)
Anglijos ekonomikos stiprumas įvairiuose regionuose skiriasi. Didžiausias BVP ir BVP vienam gyventojui yra Londone. Apskritai šiaurinės ir vakarinės Anglijos sritys yra skurdžiausios, o pietinės ir rytinės – turtingiausios. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas visos Anglijos ir kiekvieno iš devynių regionų BVP (2004 m.) vienam gyventojui.
| Reitingas | Vieta | BVP vienam gyventojui eurais |
|---|---|---|
| Anglija | 26 904 | |
| 1. | Londonas | 44 401 |
| 2. | Pietryčių Anglija | 31 300 |
| 3. | Rytų Anglija | 27 778 |
| 4. | Pietvakarių Anglija | 27 348 |
| 5. | Rytų Midlandsas | 26 683 |
| 6. | Vakarų Midlandsas | 25 931 |
| 7. | Šiaurės Vakarų Anglija | 25 396 |
| 8. | Jorkšyras ir Hamberis | 25 300 |
| 9. | Šiaurės Rytų Anglija | 22 886 |
Politinė geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglija, anksčiau buvusi karalystė ir nepriklausoma šalis, susijungė su Škotija ir ilgainiui tapo Jungtine Karalyste (tuo metu Velsas buvo laikomas Anglijos dalimi).
Anglijoje yra unikali ir prieštaringa politinė padėtis – nuo 2015 m. ji yra politinis subjektas Jungtinėje Karalystėje, neturintis savivaldos. Anglijai Jungtinės Karalystės parlamente atstovauja parlamento nariai, o klausimus, susijusius tik su Anglija, taip pat sprendžia Jungtinės Karalystės parlamentas. Prieš „Breksitą“ Anglija buvo suskirstyta į kelis regionus, kurie atskirai siuntė savo atstovus į Europos Parlamentą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dornbusch, U. (2002 m. spalio mėn.). „CoastView – What happens offshore?“. University of Sussex. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- ↑ „The Channel Tunnel infrastructure“. Suarchyvuotas originalas 2015-07-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- ↑ „TravelBritain – Kent“. Suarchyvuotas originalas 2008-09-07.
- ↑ 4,0 4,1 „England 1971–2000 averages“. Met Office. 2001. Suarchyvuotas originalas 2011-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- ↑ „Met Office confirms highest temperature ever recorded in the UK“.
- ↑ „National park potash mine open by 2021“. BBC News. 2016-03-17. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
- ↑ „Religious centres recover city status“. The Guardian. 1994-07-08.
- ↑ O'Leary, Patrick (1977-07-29). „Derby's long road to city status“. The Times: 14.
- ↑ Pointer, Graham (2005). „The UK's major urban areas“ (PDF). Focus on People and Migration. Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-06-11. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
- ↑ „England Coast Path: Frequently Asked Questions (June 2012)“ (PDF). Natural England. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
- ↑ „The Countries of the UK“. Office for National Statistics. Suarchyvuota iš originalo 2016-01-08. Nuoroda tikrinta 2022-12-13.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ National Statistics (2004). UK 2005. The Official Yearbook of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland. London: The Stationery Office. p. 279. ISBN 0-11-621738-3.
| |||||