San Marino geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
San Marino geografija
Žemynas Europa
Regionas Pietų Europa
Plotas 61,2 km²
100 % žemės
0 % vandens
Pakrantė 0 km
Sienos Italija 39 km
Aukščiausias taškas Titano kalnas
739 m
Žemiausias taškas Auza
55 m
Ilgiausia upė San Marinas
8,7 km
Didžiausias ežeras Nėra

San Marinas – valstybė Pietų Europoje, Apeninų pusiasalio rytinėje dalyje. Neturi tiesioginio išėjimo prie jūros. Eksklavas; iš visų pusių supa Italijos regionai Emilija–Romanija ir Markė; visas sienų ilgis 39 km. Šalies ilgis iš šiaurės į pietus 9 km, plotis iš vakarų į rytus 7 km.

Atstumai nuo San Marino km: Riminis 27, Ravena 26, Bolonija 116, Florencija 178, Venecija 220, Roma 390.

Apeninų kalnų rytiniai šlaitai ir kalvos. Aukščiausias šalies taškas Titano kalnas (749 m virš jūros lygio); žemiausias taškas Auzos upelis (55 m virš jūros lygio). Trigalvė Titano viršūnė sudaryta iš klinčių ir smiltainių.

Klimatas drėgnas subtropikų; mažesni nei Italijos žemumų metinių oro temperatūrų svyravimai. Daugiausia kritulių žiemą.[1] Vidutinė oro temperatūra °C: sausį +2, liepą +23; vidutinis daugiametis kritulių kiekis 690 mm.

Teka keletas upelių; didžiausias San Marinas; vasarą labai nusenka.

Ąžuolų ir kaštonų miškai iškirsti; likusios nedidelės giraitės. Paplitę miškų rudžemiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Climate-Data.org > Europe > San Marino Climate“. en.climate-data.org (anglų). Nuoroda tikrinta 10 rugsėjo 2020.