Latvijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Latvijos geografija
Latvijos
Žemynas Europa
Regionas Šiaurės Europa
Koordinatės 57°00'Š 25°00'R
Plotas 64 588 km² (124)
100% žemės
0% vandens
Pakrantė 531 km
Sienos viso: 1 150 km
Baltarusija: 141 km
Estija: 339 km
Lietuva: 453 km
Rusija 211 km
Aukščiausias taškas Gaizinkalnis
312 m
Žemiausias taškas jūros lygyje
Ilgiausia upė Dauguva
Didžiausias ežeras Lubanas

Geografinės koordinatės: 57°00′N 25°00′E / 57°N 25°E / 57; 25

Latvija yra šalis prie Baltijos jūros. Apie 98 % šalies teritorijos yra iki 200 m iki jūros lygio.

Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40 % teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės – Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas – Gaizinkalnis 312 m. (antra pagal aukštį Baltijos valstybių viršūnė).

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Latvijos reljefą suformavo ledynmetis, kurio padarinys yra didžiausia šalies kalva 311 m aukščio Gaizinkalnis. Kraštovaizdžiui būdingos moreninės kalvos (40 % teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Latvija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Baltijos jūros pakrante 2-3 km, vietomis iki 50 km, pločio ruožu tęsiasi pajūrio žemuma. Šiaurėje yra 40-60 m. aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos daugumą sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos - Kuršo aukštuma, kurios aukščiausias taškas Krievukalnis (184 m). Venta ją dalija į Vakarų ir Rytų Kuršo aukštumas.

Latvijos centre plyti Centrinė Vidžemės aukštuma (Gaizinkalnis, 311 m). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Delinkalnis, 271 m). Latvijos pietryčiuose yra upių slėnių, ežerų duburių suskaidyta Latgalos aukštuma (Didysis Liepukalnis, 289 m) - moreninės kalvos ir keimai. Tarp Centrinės Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre - plokščia, pelkėta Lubano žemuma. Latvijos teritorija geologiniu požiūriu yra Rytų Europos platformoje. Kristalinis pamatas Latvijos šiaurės rytuose stūgso 300-400 m gylyje, pietvakariuose - iki 2200 m. Nuosėdų dangą sudaro viršutinio proterezojaus, paleozojaus, triaso, jūros karbonatinės ir terigeninės nuosėdos, kvartero dariniai.[1]

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra Dauguva, Lielupė, Gauja, Venta, Nemunėlis ir Uogrė.[2]Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, Salaca), Suomijos įlankos (Siniaja, Ludza, Utroja ir Velikaja) baseinams. Bendras upių ilgis 37 500 km. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 km[3]Daugiausiai vandens su savo intakais į jūrą atplukdo Dauguva, Lielupė, Venta, Gauja ir Salaca. Upių tinklo vidutinis tankumas 580 m/km². Užšalusios būna gruodžio-kovo mėnesiais.

Yra 3195 ežerai, didesni kaip 0,01 km² (1 ha) (jie užima 1,5 % Latvijos ploto), iš jų 802 didesni kaip 0,1 km² (10 ha). Didžiausi - Lubanas, Raznos ežeras, Engurės ežeras, Burtniekas ir Liepojos ežeras. Dauguma ežerų telkšo aukštumose (apie 40 % ežerų yra Aukšžemės ir Latgalos aukštumose). Joje yra giliausias Baltijos šalių ežeras Drydzis (65,1 m). Mažiausiai ežerų yra Žiemgalos regione. Dauguma ežerų ledyninės kilmės, tačiau pajūryje yra reliktinių (Liepojos, Engūrės, Papės, Kanierio), Baltijos ledyninio ežero erozijos (Juglos, Kyšežero, Babytės) ežerų. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių. Vidutinis Latvijos ežeringumas yra 1,5 %. Maždaug toks pats ežeringumas yra ir Lietuvoje, tačiau žymiai mažesnis nei Estijoje (5 %), Švedijoje (8,5 %) ir Suomijoje (9 %).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Latvijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo -2 °C iki -3 °C, rytuose -7 °C, liepos atitinkamai +16 °C ir +18 °C. Kritulių 550-800 mm per metus (~70 % vasarą). Daugiausiai jų iškrinta Vidžemės aukštumoje, mažiausiai Vidurio Latvijos žemumoje. Vegetacijos laikotarpis 175 - 195 dienos. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150 - 180 apsiniaukusių dienų.%.[1]

Latvijos klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš Atlanto vandenyno. Drėgnumas yra gan aukštas, dangus paprastai būna debesuotas. Per metus vidutiniškai būna tik 30-40 saulėtų dienų. Vidutiniškas kritulių kiekis žemumose paprastai viršija 20 colių (500 mm), o aukštumose gali siekti ir viršyti 30 colių (760 mm) ribą. Šiltasis sezonas trunka 125-155 dienas. Vasaros būna vėsios ir lietingos. Vidutinė temperatūra birželio mėnesį siekia apie 17 °C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34 °C. Žiema ateina lėtai ir trunka nuo gruodžio vidurio iki kovo mėnesio vidurio. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2 °C pakrantėje iki maždaug -7 °C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40 °C šalčio.[4] Apačioje pateikiami klimato rekordai:

 
Latvijos temperatūros rekordai
Mėnesis Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rug Rug Spa Lap Gru Rekordas
Karščio rekordas (°C) 10.0 15.5 20.8 28.1 34.4 34.6 36.0 36.4 32.0 24.9 17.2 12.5 36.4 (1943)
Šalčio rekordas (°C) -43.0 -43.2 -34.4 -21.8 -10.5 -3.1 1.1 -1.7 -7.3 -14.7 -24.6 -42.9 -43.2 (1956)
Šaltinis: Latvijos meteorologijos tarnyba

Dirvožemiai[taisyti | redaguoti kodą]

~52 % Latvijos žemės ūkio naudmenų yra jauriniuose (daugiausiai velėniniuose jauriniuose) dirvožemiuose. Velėninių jaurinių dirvožemių daugiausia aukštumose. Velėninių karbonatinių dirvožemių yra 4 %, aliuvinių - 2 %. Žemumose labiau paplitę jauriniai, velėniniai glėjinai (iš jų viso yra 15 %), velėniniai jauriniai glėjiniai (8 %) ir pelkiniai dirvožemiai (19 %).[1]

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Didelę dalį šalies dengia miškai (apie 40 % Latvijos ploto).[5] 51 % visų miškų yra pušynai. Jų daugiausia šalies vakaruose, pietryčiuose ir šiaurės vakaruose. Eglynai užima 17 %, o beržynai 21 % miško. Yra ąžuolynų, alksnynų, drebulynų. Pavieniui auga klevai, liepos, uosiai. Pievos užima 4 %, o pelkės 4,7 % Latvijos ploto. Labiausiai pelkėti šiaurės rytai. Iš viso yra ~2000 aukštesniųjų augalų rūšių, iš jų 1390 gaubtasėklių, 84 plikasėklių rūšys. 240 rūšių yra vaistinės, 155 tinka maistui, 284 dekoratyvinės ir 100 nuodingų.[1]

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad pirmieji gyvūnai gyvenę Latvijos teritorijoje ledynmečiu buvo vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Pirmieji žinduoliai atklydę į Latviją buvo šiaurės elniai, kurie dabar gyvena tundroje. Šiek tiek vėliau pradėjo gyventi ir mėsėdžiai - rudieji lokiai, vilkai ir poliarinės lapės. Dabartinio Latgalos regiono teritorijoje gyvenę rudieji lokiai dabar išnaikinti. Ilgainiui kintant klimatui, prasidėjo augmenijos ir gyvūnijos pokyčiai. Atlanto laikotarpiu, kai klimatas buvo šiltesnis, Latvijos teritorijoje gyveno daug žolėdžių: tauras, laukiniai arkliai ir stumbrai. Latvijoje šiuo metu yra 507 stuburinių ir apie 17 540 rūšių bestuburių gyvūnų. Šiuo metu Latvijoje galima rasti tokių gyvūnų rūšių, kaip taurusis elnias, pilkasis kiškis, rudoji lapė, briedis, pilkasis vilkas, lūšis ir bebras.

Aplinkosauga[taisyti | redaguoti kodą]

Latvijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 4 rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Seniausias, bet mažiausias (163 km²) nacionalinis parkas Latvijos teritorijoje yra Slyterės nacionalinis parkas. Jis buvo įkurtas 1921 m., kaip gamtos rezervatas. Antras (596 km²) pagal dydį ir naujausias (įkurtas 2007 m.) Latvijoje esantis Raznos nacionalinis parkas. Trečias pagal dydį yra Kemerių nacionalinis parkas (406 km²), įsteigtas 1997 m. Didžiausias Latvijos nacionalinis parkas yra Gaujos nacionalinis parkas. Jis užima apie 917 km² plotą ir buvo įsteigtas 1973 m. Latvijos narystės Tarybų Sąjungoje metu.[6][1]


Plotas ir sienos[taisyti | redaguoti kodą]

Plotas:
iš viso: 64,588 km²
žemė: 64,588 km²
vanduo: 0 km²

Plotas: palyginimas: truputį mažesnė už Lietuvą

Valstybės siena:
iš viso: 1,150 km
ribojasi su: Baltarusija 141 km, Estija 339 km, Lietuva 453 km, Rusija 217 km

Pajūris: 531 km

Teritoriniuose vandenyse:
kontinentinis šelfas: 200 m gylio
Latvijos ekonominė zona: 200 jūros mylių (370 km)
territoriniai vandenys: 12 jūros mylių (22 km)

Aukščio ekstremalumai:
Žemiausias taškas: Baltijos jūra 0 m
Aukščiausias taškas: Gaizinkalnis 312 m

Latvijos geografinės koordinatės

Ištekliai ir žemėtvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Naturalūs ištekliai: gintaras, durpės, klintis, dolomitas, vandens energija, ariama žemė

Žemėtvarka:
ariama žemė: 27 %
nuolatiniai javai: 0 %
permanent pastures: 13 %
miškai 46 %
kitas: 14 % (1993 duomenys)

Drėkinta žemė: 160 km² (1993 est.)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Latvijos geografija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
  2. Petras, Lingė (2007). Europos valstybių gamtinė geografija. Kronta.
  3. Latvijos statistikos departamentas (Didžiausios upės)
  4. Britannica.com
  5. Latvijas valsts meži. APRAKSTS Skatīts 2008-04-08
  6. Latvijos statisitkos departamentas Nacionaliniai parkai ir rezervatai