Aukštuma
Aukštuma – 200–500 m absoliutinio aukščio Žemės paviršiaus iškiluma. Aukštumos būna kalvotos ir lygios (plynaukštės). Pagal susidarymo kilmę aukštumos skirstomos į:
- akumuliacines,
- tektonines,
- denudacines.
Aukštumos daugiausia susidaro priekalnių rajonuose, senųjų kalnodaros raukšlių vietose ir kontinentinio apledėjimo srityse. Lietuvos būdingos akumuliacinės aukštumos[1] (Medininkų, Švenčionių, Žemaičių, Aukštaičių). Dideli aukštumų plotai plyti vidurio ir vakarų Afrikoje (Azandė), Rytų Europoje (Smolensko, Pavolgio), Škotijoje, JAV.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Česnulevičius. aukštuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002