Bosnijos ir Hercegovinos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bosnija ir Hercegovina yra šalis Europoje, Balkanų pussiasalyje. Šalis turi priėjimą prie jūros - tiesa tik apie 20 km. Šalyje stūkso Dinarų kalnai, kurie užima 90 % valstybės ploto. Aukščiausias taškas - Magličas - 2386 m.

Ilgiausios upės[taisyti | redaguoti kodą]

Bosnijos ir Hercogovinos ilgiausia upė yra Sava ,kuri Bosnijoje ir Hercegovinoje teka 252 km ir sudaro siena su Kroatijos istoriniu regionu Slavonija. Po jos eina Bosna, kuri teka 241 km šioje valstybėje. Kitos ilgos upės yra Vrbas, Drina, Una. Į Adrijos jūrą įteka Neretva.

Didžiausi ežerai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos ežeras - Buško(~56 km²). Kiti didesni ežerai yra Jablanicos ežeras, Bilečko ežeras ir Modračko ežeras. Ežerai telkšo kalnuose ir sudaro nepaprastą grožį.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausias miestas ir sostinė yra Sarajevas. Kiti didesni miestai yra Banja Luka, Zenica, Tuzla, Mostaras.

Geogafiniai privalumai[taisyti | redaguoti kodą]

Bosnijos ir Hercegovinos kraštovaizdis pritraukia turistus, todėl šalis plečia turizmą. Kita vertus šalis neturi svarbaus uosto, tarkim kaip Klaipėda ar Splitas, todėl importuoja gaminius sausuma, arba naudojasi kaimyninių šalių uostais. Bosnija ir Hercegovina yra seisminėje zonoje, todėl pasitaiko žemės žemės drebėjimai.