Slovėnijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Slovėnija – valstybė Pietų Europoje; žemyninės Europos, Balkanų ir Apeninų pusiasalių sandūroje. Šiaurės vakaruose skalauja Adrijos jūros Triesto įlanka. Šiaurėje ribojasi su Austrija (324 km), rytuose su Vengrija (102 km), pietryčiuose ir pietuose su Kroatija (670 km), vakaruose su Italija (232 km).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Viduržemio jūros (mediteraninis) pajūryje, vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį didesnėje dalyje, alpinių ir subalpinių pievų kalnuose. Pajūryje karštos ir sausos vasaros bei švelnios ir lietingos žiemos. Klimatas žemyniškėja rytų kryptimi. Vidutinė metinė oro temperatūra °C: Adrijos pajūris +14, Liubliana +10, Murska Sobota +9, Ratečė +6 – Julijos Alpėse, 864 m virš jūros lygio, Kredarica -1,5 – Triglave, 2 514 m virš jūros lygio. Pajūriui būdingi stiprūs sezoniniai vėjai.

Dirvožemis[taisyti | redaguoti kodą]

Panonijos žemumoje paplitę juodžemiai, upių slėniuose – aliuviniai dirvožemiai, pietvakariuose – raudonžemiai. Tarpukalnių slėniuose vyrauja jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai, aukščiau – skurdūs skeletiniai dirvožemiai.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Miškų daugiausia kalnų šlaituose – vyrauja eglės, pušys, maumedžiai. Žemesnėse vietose paplitę plačialapių miškai (ąžuolai, skroblai, bukai, liepos). Adrijos pajūriui būdinga mediteraninė augalija (mirtos, laukinės pistacijos ir alyvmedžiai, rozmarinai), rytinei daliai – stepių ir miškastepių augalija.