Slovėnijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Slovėnijos geografija
Žemynas Europa
Regionas Pietų Europa
Plotas 20 273 km²
99,4 % žemės
0,6 % vandens
Pakrantė 43 km
Sienos Austrija 324 km
Vengrija 102 km
Kroatija 670 km
Italija 232 km
Aukščiausias taškas Triglavas
2 864 m
Žemiausias taškas Adrijos jūra
0 m
Ilgiausia upė Sava
221 km
Didžiausias ežeras Cerknicos ežeras
38 km²

Slovėnija – valstybė Pietų Europoje; žemyninės Europos, Balkanų ir Apeninų pusiasalių sandūroje. Šiaurės vakaruose skalauja Adrijos jūros Triesto įlanka. Šiaurėje ribojasi su Austrija (324 km), rytuose su Vengrija (102 km), pietryčiuose ir pietuose su Kroatija (670 km), vakaruose su Italija (232 km).

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduržemio jūros (mediteraninis) pajūryje, vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį didesnėje dalyje, alpinių ir subalpinių pievų kalnuose. Pajūryje karštos ir sausos vasaros bei švelnios ir lietingos žiemos. Klimatas žemyniškėja rytų kryptimi. Vidutinė metinė oro temperatūra °C: Adrijos pajūris +14, Liubliana +10, Murska Sobota +9, Ratečė +6 – Julijos Alpėse, 864 m virš jūros lygio, Kredarica -1,5 – Triglave, 2 514 m virš jūros lygio. Pajūriui būdingi stiprūs sezoniniai vėjai.

Dirvožemis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panonijos žemumoje paplitę juodžemiai, upių slėniuose – aliuviniai dirvožemiai, pietvakariuose – raudonžemiai. Tarpukalnių slėniuose vyrauja jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai, aukščiau – skurdūs skeletiniai dirvožemiai.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškų daugiausia kalnų šlaituose – vyrauja eglės, pušys, maumedžiai. Žemesnėse vietose paplitę plačialapių miškai (ąžuolai, skroblai, bukai, liepos). Adrijos pajūriui būdinga mediteraninė augalija (mirtos, laukinės pistacijos ir alyvmedžiai, rozmarinai), rytinei daliai – stepių ir miškastepių augalija.