Žuvys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kitos reikšmės – Žuvys (reikšmės).

Pisces

Raudonoji piranija (Pygocentrus natteri)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)

Žuvys (lot. Pisces) – šaltakraujai gėlame ir jūros vandenyje gyvenantys stuburiniai gyvūnai, turintys žiaunas, neporinius (nugaros, pauodegio ir uodegos) ir porinius (krūtinės ir pilvo) pelekus. Kūno forma verpstiška, odoje turi gleivių liaukas. Galvos smegenis sudaro penki skyriai (geriau išsivysčiusios smegenėlės, uodžiamosios skiltys ir skonio svogūnėliai). Žuvys turi porines šnerves, vidinę ausį ir šoninę liniją. Kraujo apytakos ratas vienas, širdis iš dviejų kamerų (vieno prieširdžio ir skilvelio; išimtis – dvikvėpės žuvys, kurios turi 2 kraujo apytakos ratus ir 3 kamerų širdį). Kraujotakos sistema uždara, širdyje būna tik veninis kraujas. Šalinimo sistemą sudaro inkstai, išsidėstę išilgai stuburo, kūno ertmėje. Žuvys skirtalytės, turi porinius lytinius organus.

Dydis labai skirtingas – nuo kelių centimetrų iki 15 m ilgio (bangininis ryklys).

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad žuvys nejaučia skausmo. Mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad žuvys skausmą jaučia, nes tirtos rūšys turi skausmo receptorius bei veikiamos žalingų stimulų, išgyvena fiziologinius bei elgesio pokyčius, atitinkančius gyvūno skausmo charakteristikas ^[1]. Tačiau nepaisant įvairių tyrimų, nėra prieita vieningos nuomonės.