Kajakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Grenlandijos inuitų kajakas

Kajakas (inu. qajaq ) – siaura, nedidelė, vienvietė valtelė smailiais galais; kilusi iš arktinių kraštų. Medžio arba kaulo karkasas aptrauktas jūrinių gyvūnų oda, valties viduryje paliekama anga irkluotojui. Valtis irkluojama vienu dvimenčiu ar dviem nedideliais vienmenčiais irklais.

Kajakus maždaug nuo VI a. pr. m. e. pradėjo gaminti eskimai, gyvenę Kanados Arktiniame salyne ir vakarų Grenlandijoje[1]. Panašius plaustus gamino ir senovės finougrai.

Dabar kajakais paprastai vadinamos nedidelės vienvietės baidarės, skirtos vandens turizmui (iš esmės, šiuolaikinės baidarės ir kajakai yra vienodi, terminas kajakas labiau paplitęs anglakalbėse šalyse, o baidarė – Rusijoje).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kajakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006