Alandai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alandų Salos (Alandai, šved. Åland, suom. Ahvenanmaa) – Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo. Iš viso apie 6500 salų (gyvenamų – apie 80), kurių bendras plotas – 1527 km²; gyventojų – 26 200 (2001), daugumą sudaro švedai. Salos sudaro autonominį Suomijos lenį. Salas nuo Švedijos skiria Kvarkeno sąsiauris.

Didžiausios salos – Alandas, Lemlandas, Ekerė (Eckerö), Fėglė (Föglö), dauguma uolėtos, sudarytos iš granito. Administracinis centras – Marienhamnas.

[taisyti] Istorija

Salos apgyvendintos jau bronzos ir geležies amžiais, pirmajame tūkstantmetyje čia gyveno šiaurės germanai, XI-XII amžių sandūroje atsikraustė švedai. Priklausė Švedijai kaip Suomijos dalis. 1809 m. su Suomija perduotos Rusijai. Nuo 1917 m. – nepriklausomos Suomijos dalis, greitai kilo atskyrimo nuo Suomijos idėjos ir 1922 m. pripažinta savivalda ir atskiras parlamentas. Nuo 1957 – Šiaurės Tarybos narė, nuo 1984 m. turi atstovą Šiaurės Ministrų Taryboje.