Portugalijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portugalijos geografija
Portugalijos
Žemynas Europa
Regionas Pietų Europa
Iberijos pusiasalis
Koordinatės 38°43'Š 8°5'V
Plotas 92,391 km² (110)
99,52% žemės
0,48% vandens
Pakrantė 1793 km
Sienos Ispanija (1214 km)
Aukščiausias taškas Mount Pico
2351 m m
Žemiausias taškas Atlanto vandenynas (0 m)
Ilgiausia upė Težas (275 km Portugalijoje), iš jų 47 km valstybės riba su Ispanija)
Didžiausias ežeras

Portugalija yra pietvakarių Europoje esanti valstybė, tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Žemyninė Portugalijos dalis yra Iberijos pusiasalyje ir užima 1/6 jo dalį, kaimyninė Ispanija užima likusią dalį. Ispanija yra vienintelė Portugalijos kaimynė (siena tęsiasi 1214 km). Portugalija nepripažįsta sienos tarp Caia upės deltos ir Cuncos upės deltos, laikydama, kad Olivenca teritorija yra okupuota nuo 1801 m.

Iš pietų ir vakarų Portugalijos krantus skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km), šiame vandenyne yra ir Portugalijai priklausančios Azorų salos, bei Madeiros salos.

Žemyninė dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Težo upė pagal gamtines geografijos sąlygas Portugaliją dalina į dvi sritis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdingi miškingi kalnai, o Pietų Portugalijai – žemumos ir plynaukštės su kalvomis. Pietinės Portugalijos klimatas šiltesnis ir sausesnis už šiaurinę šalies dalį.

Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lėkštesni, smėlingesni kol tampa kopomis. Pietuose yra lagūnų.

Pietinėje Portugalijoje tik kur ne kur kyla iš klinčių susidariusios kalvos. Joms būdingi karstiniai reiškiniai. Pačiuose pietuose iki 900 m pakyla vulkaninės kilmės kalnai. Šiaurėje vyrauja kristalinių uolienų kalnai, išraižyti upių slėnių. Šitame krašte yra aukščiausias Portugalijos taškas – Eštrelos viršukalnė (1991 m).

Seisminis aktyvumas[taisyti | redaguoti kodą]

Portugalijos pakrantė ir Azorų salos yra seismiškai aktyvioje zonoje. 1755 m. Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausiu per visą žmonijos istoriją. Žuvo per 70 tūkst. žmonių.

Dirvožemiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje dalyje paplitę rudieji ir tamsiai rudi dirvožemiai.

Iškasenos[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra volframo rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Siera da Eštrela kalnagūbryje. Ten pat yra urano rūdos telkiniai, kiek į rytus – alavo. Pietuose yra vario. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, aukso.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas – subtropinis. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovė. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200-2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400-600 mm), pietuose 400-800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio mėnesį vidutinė metinė temperatūra 8-11, tarpukalnėse 3-5 laipsnių šilumos pagal Celcijų.

Vidiniai vandenys[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra Doras (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), Težas (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Portugalijoje miškai užima tik 5 % viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla iki 1000-1200 m aukštį. Žemiau auga ąžuolai, kaštonai, bukai, akacijos, aukščiau – pinijos ir pajūrinės pušys. Dar aukščiau augantys krūmai laipsniškai pereina į alpines pievas. Krašto šiaurėje vyrauja visžaliai miškai, kurių vertingiausi augalai yra akmeninis ir kamštinis ąžuolas. Paplitę ir laukiniai alyvmedžiai.

Gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvūnija panaši į Vidurio Europos. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos sardinės, gaudomi krabai, omarai, austrės. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.