Troja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Troja
Τροία
Troy1.jpg
Trojos miesto sienos

Troja
Koordinatės: 39°57′27″N 26°14′20″E / 39.9575°N 26.23889°E / 39.9575; 26.23889Koordinatės: 39°57′27″N 26°14′20″E / 39.9575°N 26.23889°E / 39.9575; 26.23889
Vieta: Turkija, Čanakalės ilas
Regionas: Mažoji Azija (Troada)
Istorija
Pastatytas: 3 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas: VI a.
Laikotarpis: bronzos amžius, antika
Tauta: luviai, graikai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos: nuo 1868 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 849

Troja (sen. gr. Τροία arba Τροίη; taip pat Iλιον, Ílion, lot. Troia, Ilium, het. Wilusa, Truwisa , turk. Truva) yra senovės miestas dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje, prie Dardanelų sąsiaurio. Miestas užėmė strateginę poziciją prie kelio į Juodąją jūrą. Istorinės Trojos kasinėjimus XIX a. 8-tame dešimtmetyje pradėjo vokiečių archeologas Heinrich Schliemann. Viena iš jo kasinėjimo vietų (Troja VIIa) laikoma istorinės Trojos griuvėsiais.

Šalia legendinės Trojos vyko Trojos karas, aprašytas HomeroIliadoje“ ir „Odisėjoje“. Homero aprašytą Trojos legendą mini ir Vergilijus poemoje „Eneida“.

Trojos arklio legenda[taisyti | redaguoti kodą]

Su Trojos karu susiję daug senovės graikų legendų. Pati žymiausia, be abejonės, yra Trojos arklio legenda. Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti.

Tada Odisėjas sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjus (Epeius), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana, siekiant taikos.

Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o nudžiugę trojėnai, nepaklausę žynio Laokoono ir pranašautojos Kasandros perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai sulaukė tinkamos progos, iššoko iš arklio ir nužudė sargybinius, tada atvėrė Trojos miesto vartus savo paslapčia sugrįžusiai kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, dauguma jo gyventojų žuvo.

Legendos tikrumas ir atgarsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Trojos arklio legendos istoriškumas abejotinas, nes remiasi tik Homero tekstais. Tačiau ji buvo labai populiari tiek Antikos laikais, tiek ir dabar.

Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Su Trojos arklio legenda siejama lotyniška frazė: Equo ne credite, Teucri. Quidquid id est, timeo Danaos et dona ferentis, reiškianti Netikėkite arkliu, trojėnai. Kas tai bebūtų, aš baiminuosi graikų ir jų nešamų dovanų. Taip, pasak Vergilijaus, pasakęs žynys Laokoonas („Eneida“, antroji knyga).

Pasakymas „Trojos arklys“ reiškia klastingą sumanymą, siekiant apgauti priešininką.

Hisarliko planas

Ši legenda taip pat davė pavadinimą kenksmingų kompiuterinių programų tipui – Trojos arkliams.

Masinė kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]