Didžioji Graikija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Roma-orn.png
Senovės Romos istorija
Priešistorinė Italija
Etruskai
Didžioji Graikija
Romos karalystė
Romos respublika
Romos imperija
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija
Vakarų Romos imperija
Italijos istorija
Didžioji Graikija apie 280 m. pr. m. e.

Didžioji Graikija (lot. Magna Græcia, gr. Megalê Hellas/Μεγάλη Ἑλλάς) yra istorinė sritis Pietų Italijoje ir Sicilijoje, kurią VIII a. pr. m. e. kolonizavo graikai, palikę ilgalaikę helenistinės civilizacijos žymę regione.

Daugelis naujų graikų miestų tapo turtingi ir galingi: Kapuja (Kapuê, Capua), Neapolis (Νεάπολις), Sirakūzai, Agridžentas (Akragas), Subaris (Σύβαρις). Kiti Didžiosios Graikijos miestai: Taras (Τάρας, Tarantas), Epizephyrioi Lokroi ar Locri (Λοκροί, Lokris), Rhegion (Ρήγιον, Kalabrijos Redžas), Kroton (Κρότων, Krotonas), Thurii (Θούριοι), Elea (Ελέα) ir Ankon (Αγκων, Ankona).

Didžiąją Graikiją Romos respublika užėmė po Pyro karo (280275 m. pr. m. e.).