Samariečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Samariečiai
Shomroni tora2.jpg
Gyventojų skaičius 745
Populiacija šalyse Flag of Israel.svg Izraelis
Flag of Palestine.svg Palestina
Kalba (-os) hebrajų, seniau: hebrajų, aramėjų, arabų
Religijos samariečių religija
Giminingos etninės grupės žydai
Commons-logo.svg Vikiteka: SamariečiaiVikiteka

Samariečiai (hebr. שומרונים = Shomronim) – religinė ir etninė grupė, gyvenanti Palestinoje, turinti ryšių su senosios Samarijos kraštu. Kadangi skirtingais istoriniais laikotarpiais ji naudojo skirtingas kalbas, ji apibrėžiama per etninę tapatybę ir religinius įsitikinimus.

Kilmė ir istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad samariečiai, kaip ir žydai, yra tiesioginiai izraelitų palikuonys. Apie XIV a. pr. m. e. izraelitai migravo į Pažadėtąją žemę, kurią nukariavo ir apgyvendino. Gentinei Izraelio karalystei suskilus į dvi dalis, t. y. Izraelį šiaurėje ir Judėją pietuose, pradėjo skaidytis izraelitų tautinė tapatybė. Judėjos gyventojai tapo žydų (judėjų) protėviais, o Izraelio, su sostine Samarija - samariečių.

VIII a. pr. m. e. Asirijos imperijai nukariavus Izraelį, didelė dalis jos gyventojų buvo ištremti į kitas imperijos vietoves ir išnyko be pėdsakų. Vietoj to, asirai į regioną perkėlė kitas etnines grupes, daugiausia iš Kutos miesto (Babilonijoje). Likę vietos gyventojai, susimaišę su ateiviais ir sudarė samariečių tautybę. Dėl to neretai samariečiai jų pietinių kaimynų judėjų būdavo vadinami kutiečiais (hebr. כותים = Kuthim).

VI a. pr. m. e.Babilono tremties į tėvynę grįžę Judėjos gyventojai (žydai) išlaikė seną nesantaiką su samariečiais. Žydai nemėgo samariečių, nes, anot jų, samariečiai vesdavo svetimo tikėjimo moteris, jų tikėjimo ritualai labai skyrėsi nuo judėjų tikėjimo. Po to, kai žydų Hasmonėjų valstybė įjungė Samariją, samariečiai tapo persekiojama ir diskriminuojama etnine grupe: krašte politiškai viešpatavo judėjai. Samariečiai keletą kartų minimi Naujajame Testamente, su jais susijęs vienas žymiausių pasakojimų apie gerąjį samarietį.

Nepaisant diskriminacijos, samariečiai buvo gausi Palestinos etninė grupė. Po to, kai žydai buvo ištremti iš Palestinos, IV a. samariečių skaičius siekė iki vieno milijono. Tuo metu jie jau kalbėjo aramėjų kalba, tačiau šventuosius tekstus rašė specifiniu samariečių raštu, kuris tiesiogiai kildinamas iš senojo hebrajų rašto (žydų naudojamas hebrajų raštas, tuo tarpu, yra kildinamas iš aramėjų rašto).

Vėlesniais laikais samariečių skaičius mažėjo dėl spartėjančios asimiliacijos ir persekiojimų. Žymesnis samariečių naikinimo atvejis buvo 529 m. nuslopintas Trečiasis samariečių sukilimas prieš krikščionių valdžią Bizantijoje. Po VII a. Palestinos prijungimo prie Kalifato, daug samariečių perėmė islamą. Netgi savo religiją išlaikę samariečiai ėmė kalbėti arabų kalba, tačiau ir ją rašė samariečių raštu.

Po to, kai samariečiai tapo Izraelio dalimi, dauguma jų perėmė valstybinę kalbą - hebrajų. 2007 metais samariečių beliko tik apie 720 žmonių. Dauguma jų gyvena netoli Gerizimo kalno, Nabluso mieste (Vakarų krantas) arba Izraelyje, Holono mieste.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Gerizim kalnas samariečių šventoji vieta.

Kartu su žydais, samariečiai dalinasi bendru kultūriniu paveldu - Biblijos dalimi Tora, kurią samariečiai traktuoja truputį skirtingai. Samariečių religija nepripažįsta visų kitų Biblijos dalių (kurios daugiau susiję su žydų istorija ir kultūra), ir savo tikėjimą remia keturiais principais:

  1. Vienas Dievas – Izraelio Dievas;
  2. Vienas pranašas – Mozė;
  3. Vienas tikėjimas – Toros knyga;
  4. Viena šventa vieta – Gerizimo kalnas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]