Achajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Achajai – viena seniausių graikų genčių, gyvenusi Achajoje ir šiaurės vakarų Peloponese. HomeroIliadoje“ ir „Odisėjoje“ achajais (kaip ir danajais bei helenais) vadinti bendrai visi graikai.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Viena iš versijų yra tai, kad hetitų rašytiniuose šaltiniuose minimos Ahhijawa šalies vakaruose gyventojai buvo tie patys achajai. Šiuo atveju achajai suprantami ne kaip vieno konkretaus regiono graikai, bet, panašiai kaip Homero epuose, kaip bendrinė graikų gentis Mikėnų laikotarpiu apibūdinanti sąvoka. Taip pat Ramzio II-ojo ir Marenptaho laikais minimos jūrų tautos (akaivaša) dalyje tyrimų tapatinamos su achajais.

Dalyje tyrimų daroma prielaida, kada achajai pradžioje gyveno Tesalijoje. Dorėnų migracijos metu jie esą buvo išstumti į Achają.[1]

13-11 a. pr. m. e. achajai buvo viena iš jūros tautų dar vadinamų atlantais. Achajų kalba skyrėsi nuo vėlyvossios graikų. Dalis achajų buvo pelazgų kilmės. Patys atlantai buvo eubojos gentis-abantai. Achajų deivė atėnė buvo vadinama athana.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Antikos žodynas. V., 1998.- P.11