Palėvenės šv. Domininko bažnyčia

Palėvenės šv. Domininko bažnyčia
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Kupiškio
Savivaldybė	Kupiškio rajonas
Gyvenvietė	Palėvenė
Pastatyta (įrengta)	1676 m.
Stilius	barokas ir neoklasicizmas

Palėvenės Šv. Domininko, Šv. Pranciškaus ir Šv. Lauryno titulo bažnyčia stovi Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante, Kupiškio rajone. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų. Šiaurės pusėje bažnyčia šliejasi prie vienuolyno, turinčio uždarą kiemą, pastatų.

Architektūra

Laurynas Mykolas Odlianickis-Počobutas

Bažnyčia barokinė, turi neoklasicizmo bruožų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė, turi 9 altorius. Vidus 3 navų, su cilindriniais skliautais. Yra 2 koplyčios. Šventoriaus tvora mūrinė.

Nuo XVIII amžiaus vidurio bažnyčią puošia 8 vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai sujungti su klausykla-sakykla, unikalios ložės, išpuoštos kartušais su rėmėjų herbais. Altoriai įvardyti pagal dominikonų ordinui svarbius šventuosius bei religinius siužetus: Šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Jackaus, Šv. Kotrynos, Šv. Vincento Ferariečio, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. „Kristaus Kančios koplyčios“ „Nukryžiuotojo altoriuje“ yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotoju. Pasak dailės istorikės Regimantos Stankevičienės, tai vienas įspūdingiausių Išganytojo kančią vaizduojančių XVII a. kūrinių.

Istorija

Didysis altorius, 1757 m.

Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas 1671 m. padėjo bažnyčios pamatus. 1673 m. su žmona Marijona Siesickaite surašė fundacinį raštą dominikonams, kurį 1676 m. lapkričio 13 d. patvirtino Vilniaus vyskupas Steponas Mikalojus Pacas ir ATR Seimas. 1676 metai yra laikomi dominikonų Palėvenėje įsikūrimo data. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką.

1688 m. vasario 28 d. fundatorius M. L. Počobutas mirė, nors bažnyčia dar nebuvo baigta statyti tolesnėms statyboms (iki 1690 m. mirties) pinigų skyrė antroji žmona Kotryna Tiškevičiūtė. Po jos mirties ir prasidėjusio Šiaurės karo, krašto suirutės ir maro, kuriam laikui bažnyčios statyba sustojo. Po karo ir suirutės XVIII a. pirmoje pusėje atsinaujino bažnyčios ir vienuolyno statybos.

1725 m. vienuolynui vadovaujant priorui Juozui Skavronskiui, buvo pabaigtas statyti virš pagrindinio fasado iškilęs bažnyčios bokštas. o nuo 1723 m. Jonas Bucholcas bažnyčios kairiajame šone pradėjo mūryti Jėzaus Kristaus koplyčią. 1751 m. Jono Zaso lėšomis koplyčioje įrengtas altorius. Iki XVIII a. vidurio Ukmergės pilies raštininkas Mykolas Lučka išmūrijo koplyčią, kuri geradario garbei buvo pavadinta Šv. Mykolo vardu ir joje buvo įrengti du altoriai – Šv. arkangelo Mykolo ir Šv. Antano. Iki XVIII a. vid. rekonstrukcijų bažnyčioje buvo 8 altoriai. Po bažnyčios grindimis įrengti 4 laidojimo rūsiai, vėliau šaltiniuose minimi trys.

Nuo XVIII a. antrosios pusės prasidėjo antrasis bažnyčios puošybos etapas. 1776 m. pradėta statyti vienanavė mūrinė bažnyčia. Iš pradžių nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside. Vėliau abipus navos buvo primūrytos trys koplyčios. Dešinėje bažnyčios pusėje, antrojoje šoninėje koplyčioje, 1757–1766 m. buvo pastatytas Rožinio Švč. Mergelės Marijos altorius.

Palėvenės bažnyčia

Fundatorių ložė

1757 m. pastatytas naujas didysis altorius. Už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras 1763 m. birželio mėnesį pabaigti Šv. Hiacinto ir ir Šv. Kotrynos altoriai ir sakykla. Visi bažnyčios interjero dekoro elementai, kaip įprasta vėlyvojo baroko dailei, tarpusavyje susieti plastiniais ir prasminiais ryšiais. Didžiojo altoriaus šonuose įkomponuoti altoriai, skirti dviejų svarbių dominikonams šventųjų garbei: dešinėje ordino įkūrėjui Šv. Dominykui, o kairėje – Šv. Tomui Akviniečiui. 1767 m. pagaminti suolai, laiptai prie altorių ir klausyklos. 1782 m. padarytas suolas vienuolių chorui. Už mokestį buvo laidojama bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje.

XIX a. pirmoje pusėje Palėvenės dominikonai nuolat tvarkė ir gražino sau priklausančius pastatus. 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš viso daugiau kaip 45 valakai žemės). Tarp 1818 ir 1824 m. bažnyčios šventorius buvo aptvertas mūrine tvora. 1841 m. bažnyčia uždengta naujomis malksnomis. 1844 m. išorėje, 1850 m. viduje nubaltinta. Vizitacijos akte atsiranda aiški žinia apie bažnyčiai apšviesti naudojamus du stiklinius sietynus. 1849 m. maldos namams buvo suteiktas parapinės šventovės statusas. 1851 m. į bažnyčią pataikė žaibas, kuris sukėlė gaisrą ir stipriai apgadino bokštą, kuris atstatytas tik 1883 m. Po šio gaisro tikėtina, jog bažnyčios presbiterijos kairiojoje sienoje buvo nutapyta freska. kurioje pavaizduotas Šv. Florijonas, liejantis vandenį ant bažnyčios.

1865 m. caro valdžiai apkaltinus, kad vienuoliai globojo sukilėlius, įsakė vienuolyną uždaryti. Čia buvusių 20 vienuolių iškelti į Raseinių ir Nesvyžiaus vienuolynus. vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui. Vienuolius pakeitė kunigai pasauliečiai.

1870 m. grąžinta 35,9 dešimtinės žemės ir vienuolyno rūmai. 1871–1906 m. klebonavęs Leonas Klenauskas suremontavo bažnyčią, sutvarkė ūkinius pastatus, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, įveisė vaismedžių sodą.1883 m. įsigyti nauji varpai ir visas vienuolyno stogas uždengtas malksnomis. 1894 m. visoje bažnyčioje įstatytos naujos durys.

Nuo XX a. pr. iki Antrojo pasaulinio karo ansamblis aktyviai tvarkomas. 1900 m. šventoriaus tvoroje pastatyta 14 naujų mūrinių Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (išliko iki šių dienų). 1903–1935 m. bažnyčioje klebonavo Jonas Šileika ir Juozapas Laurenčikas. Jų metu atnaujinti visi altoriniai paveikslai, įsigytos trys istoristinio stiliaus medinės klausyklos, 1913 m. įkomponuoti nauji 12 registrų vargonai, perdažė bažnyčią, parūpino naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą, buvę varpai, vokiečių išvežti ir išlydyti, todėl 1929 m. užsakyti nauji varpai. Nulieti Vokietijoje „Bochum Verein“ liejykloje ir pavadinti Jono ir Dominyko vardais. Jono varpo tonas yra „fis“ ir su šerdimi sveria 912 kg., Dominyko tonas „a“, svoris 480 kg.

1948 m. vykdant bažnyčių nacionalizaciją surašytas Palėvenės bažnyčios daiktų sąrašas, kuriame užregistruoti 8 altoriai, sakykla, mūrinė ložė, vargonai ir 75 įvairūs daiktai (paveikslai, skulptūros, indai ir pan.) Okupacijos laikotarpiu buvo stengtasi puoselėti bažnyčią. 1955 m. kilo gaisras, sudegė bažnyčios stogas. Atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1980).1948-1961 m. laikotarpiu padaryti nauji suolai ir klauptai, įsigyti Didžiosios savaitės kryžius, Marijos paveikslas ir kt.. Po karo Palėvenė garsėjo Šv. Domininko ir Šv. Jono atlaidais.

1988 m. minint Švč. Mergelės Marijos metus, kunigo Stasio Zubavičiaus iniciatyva bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. 1993 m. atidengta paminklinė lenta minint kraštiečio, žymaus architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 250-asias gimimo metines, kuris Palėvenės bažnyčioje buvo pakrikštytas. 1992 m. Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 1488). [1]

1997 m. surinkus istorinę medžiagą, Paminklų restauravimo projektavimo instituto architektė Audronė Lainauskaitė parengė restauracijos projektą. 1999 m. nudažyti bažnyčios fasadai, stogas, įrengta cokolio hidroizoliacija su drenažu, įrengta sienų mūro džiovinimo ir oro vėdinimo sistema.

2005–2009 m. restauruotas didysis bažnyčios altorius., atkurti autentiški paauksuoti paviršiai. 2010–2012 m. restauruoti Didžiojo altoriaus šonuose esantys Šv. Dominyko ir Šv. Tomo Akviniečio altoriai. 2017 m. pradėti skulptūrinio dekoro, sakyklos, lubų, sienų ir sienos paveikslo „Šv. Florijonas“, fundatorių ložės tyrimai, konservavimo ir restauravimo darbai.

Palėvenės vienuolynas

Palėvenės vienuolyno ansamblis

Vienuolyno statybos etapai:

I etapas – 1690–1701 m. mūrinis pirmojo korpuso vienuolyno pastato statybos.

II etapas – 1704–1744 m. vienuolyno antrojo korpuso statybos, kuriame buvo įrengtas refektorius (valgomasis).

III etapas – 1778–1779 m.  jo metu išmūrytas trečiasis korpusas vedantis link bažnyčios, o pabaigtas įrengti 1787–1788 m., jame, kaip sausiausiame, įrengta biblioteka (970 tomų). Visuose trijuose korpuose buvo 38 kambariai.

Kas 50 metų – 1751 m., 1804 m. ir 1865 m. surašytas vienuolyno inventorius.

Vienuolynas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys.

1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus. 1746 m. pastatytas medinis dengtas koridorius nuo vienuolyno iki zakristijos durų su keliais kambariais. Iki 1751 metų visose dviejų korpusų celėse jau buvo pastatytos krosnys. Iš viso tuo metu priskaičiuojama buvus 12 pastatų.

Netinkuota, autentiška vienuolyno sandėliavimo patalpa

Vienuolyno ansamblis

Pagal atliktus polichrominius tyrimus, nustatyta, kad XVIII a. celių ir koridorių sienos buvo ištapytos dominikonų šventųjų figūromis, siužetinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis. 1744 m. miestelyje pastatyta mūrinė smuklė su dviem arklidėmis, špitole, kurios priklausė vienuolynui. Koridoriuje įrengtas  altorėlis taip pat buvęs su ant sienos nutapytu puošniu ir didingu retabulu (dalinai išlikęs).

XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės. Po 1831 m. sukilimo Palėvenę aplenkė vienuolynų naikinimo banga. Jis liko veikti ir buvo įtrauktas į valstybės šelpiamųjų sąrašą.

Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų (seniausias leidinys atspausdintas 1552 m.). Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855–1859 m. Palėvenėje parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia. Vienuolyne dirbo poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874) – elementoriaus ir dainų knygelės autorius, eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas.

Prioras Augustinas Hlaskis pirmas aprašė ir sutvarkė esamą biblioteką, kurioje 1742 m. buvo 180 knygų, suregistravo archyvą, surašė vienuolyno istoriją. 1818 m. bibliotekoje buvo 569 knygos, o uždarant vienuolyną 645 knygos, tarp kurių buvo XVI a. leidiniai: „Teologija“ išleista 1544 m. Venecijoje, Peloponeso karo istorija gauta 1543 m. iš Italijos, Jano Dlugošo Lenkijos istorija ir kita.

Vienuolyno arklidė su vežimine

Vienuolyno celė ir sieninė lipdyba

1858 m. birželio 6 d. Palėvenėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius, čia paskelbė Blaivybės sąjūdžio pradžią. Palėvenės vienuolyne vyskupas M. Valančius pirmą kartą pradėjo skelbti blaivybės idėjas ir vizitacijos metu buvo sukurta pirmoji Blaivybės brolija.

Palėvenės vienuolynas per 150 metų buvo Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o po 1811 m. iš Vilniaus atkeltas teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei.

Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais, Kauno gubernatorius įsakė Palėvenės vienuolyną uždaryti, o 20 vienuolių išskirstyti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynus. 1865 m. vienuolynas buvo uždarytas ir vėliau labai sunyko. Vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui, o bažnyčia palikta katalikams, prie jos palikus du vienuolius.

Vienuolyno svirnas

Vienuolyno svirno vidus po restauracijos

Pasaulietinio turinio knygos buvo perduotos Kauno gimnazijai, o dvasinio – paliktos vietoje likimo valiai. XX a. pradžioje iš Palėvenės apylinkių kilęs studentas Jurgis Elisonas surinko bibliotekoje dar likusias vertingesnes knygas ir jas perdavė Vilniuje veikusiai Lietuvių mokslo draugijai. Likusias knygas 1916 m. į Vokietiją išvežė vokiečiai. Tokiu būdu garsioji Palėvenės dominikonų biblioteka buvo galutinai likviduota.

Nebelikus vienuolių pradėjo nykti ir vienuolynas. Po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs kolūkis labai suniokojo vienuolyną, celėse apsigyveno kolūkiečiai, kurie išgriovė autentiškas krosnis, išlupo parketo likučius, nudraskė lipdinius. Vienu metu vienuolynas buvo paverstas grūdų saugykla, vėliau kultūros namais, įkurta kino salė. 1955 m. kilęs gaisras stipriai sunaikino bažnyčią ir vienuolyno pastatus.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę suremontuotas vežiminės pastatas, metalinėmis konstrukcijomis sutvirtintas vienuolių gyvenamasis pastatas. Ansamblis patenka į 1992 m. įkurtą Lėvens kraštovaizdžio valstybinį draustinį. 1993 m. ir 1998 m. atlikti teritorijos archeologiniai tyrimai. 2000 m. paskelbtas kultūros paminklu. Nuo 2001 m. ansamblyje rengiamas muzikos ir teatrų festivalis „Sielos ilgesys“. Įsikūrusi Palėvenės bendruomenė „Palėvenys“, rengia edukacines tautinio paveldo programas.

2018 m. užbaigta vienuolyno svirno restauracija. 2017 m. parengtas pagrindinio pastato tvarkybos, restauravimo projektas. Nuo 2018 m. prasidėjo restauracijos darbai.

Palėvenės vienuolyno priorai

Pagal priimtus vienuolyno statutą konvento prioras (vyresnysis) buvo renkamas trejiems metams su galimybe perrinkti.

Palėvenės vienuolyno priorai

Nr.	Vardas Pavardė	Nr.	Vardas Pavardė	Nr.	Vardas Pavardė	Nr.	Vardas Pavarė
1.	1687 m. Tomas Bartošeiskis	12	1732 m. Norbertas Drazdavičius	23.	1772 m. Humbertas Mauritcas	34.	1814 m. Reginaldas Šaniauskis
2.	1696 m. Dominikas Lukoševičius	13.	1732 m. Jokimas Kolovinskis	24.	1775 m. Pranciškus Kochanskis	35.	1816 m. Petras Veikutavičius
3.	1698 m. Gundislavas Stoškevičius	14.	1736 m. Placidas Blaževičius	25.	1780 m. Aleksandras Daugėla	36.	1817 m. Reginaldas Šaniauskis
4	1701 m. Modestas Joteyko	15.	1739 m. Tomas Demontavičius	26.	1783 m. Julijonas Hiriseika	37.	1825 m. Augustinas Lapinskas
5.	1707 m. Gundislavas Stoškevičius	16.	1742 m. Augustinas Hlaskis	27.	1789 m. Mykolas Maizikauskas	38.	1828 m. Martynas Rokickis
6.	1710 m. Juozapas Simonavičius	17.	1751 m. Alanas Žaba	28.	1791 m. Koradinas Aginaviečius	39.	1831 m. Faustas Petravičius
7.	1712 m. Dominikas Podleckis	18.	1754 m. Augustinas Zarembskis	29.	1795 m. Klemensas Gorskis	40.	1834 m. Dominikas Bartaševičius
8.	1716 m. Kiprijonas Staševičius	19.	175? m. Benediktas Lišesnulevičius	30.	1798 m. Anufrijus Šaulauskas	41.	1837 m. Juozapas Sabas
9.	1719 m. Nikodemas Vaganauskis	20.	1764 m. Aleksandras Šistauskas	31.	1801 m. Jonas Paulavičius	42.	1848 m. Apolinaras Radišauskas
10.	1722 m. Gundislavas Stonkevičius	21.	1767 m. Sadokas Misevičius	32.	1809 m. Jurgis Pečiulevičius	43.	1862 m.? Senkevičius
11.	1725 m. Juozapas Skauranskis	22.	1770 m. Bronislovas Norgelavičius	33.	1811 m. Jokūbas Višovaitis

Nuorodos

• Palėvenės parapijos puslapis
• Buvęs dominikonų vienuolynas
• Palėvenės vienuolynas (vaizdo įrašas)
• Palėvenės vienuolyno ansamblis (vaizdo įrašas)
• Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas (vaizdo įrašas)
• Palėvenės sakralinio ansamblio architektūra ir dailės paminklai
• Kupiškio, Palėvenės ir Palėvenėlės bažnyčių varpai ir skambinimas jais
• Palėvenės vienuolyno ansamblis kyla naujam gyvenimui
• Palėvenės bažnyčios restauracijos darbai
• Palėvenės vienuolyno svirnas sulaukė savo renesanso
• 1991 m. Palėvenės teritorijos archeologiniai tyrimai
• 1993 m. Palėvenės teritorijos archeologiniai tyrimai
• 1998 m. Palėvenės vienuolyno buv. Arklidžių pastato žvalgomieji archeologiniai tyrimai
• 2017-2019 m. vienuolyno pagrindinio pastato tvarkymo darbai
• Palėvenės bažnyčios panoraminių fotografijų katalogas
• Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis Kultūros vertybių registre

Galerija

• 
  Vienuolyno sandėlis.
• 
  Vienuolyno kiemo tvora.
• 
  Dabartinė dalies vienuolyno būklė.
• 
  Palėvenės bažnyčia, vaizdas iš vienuolyno pusės.
• 
  Palėvenės svirno vidus po restauracijos
• 
  Palėvenės bažnyčios didysis altorius
• 
  Šv. Florijono freska Palėvenės bažnyčioje
• 
  Vienuolyno vežiminės vidus