Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°44′26″N 25°16′47″E / 54.740462°N 25.279809°E / 54.740462; 25.279809

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Vilniaus Kalvariju baznycia.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Kalvarijų
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Kalvarijų g. 327
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1772 m.
Stilius barokas

Kalvarijų Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilniaus Jeruzalėje, dešiniajame Neries krante. Vėlyvojo baroko stiliaus. Įeina į Verkių regioninio parko teritoriją. Mišios laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verkių dvaras 1387 m. paskirtas Vilniaus vyskupui. Vilniaus išvadavimui iš Rusios valstybės užimtų žemių (16551661) atminti vyskupas Jurgis BialozorasVerkių dvaro 1662 m. paskyrė 7 valakus žemės bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims.

1669 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, tarp Baltupių, Jeruzalės ir Trinapolio – medinės koplyčios. Įkurdinti dominikonai. 1701 m. įkurta Verkių parapija.

Dvarininkų Mykolo Petrausko ir Kristinos Petrauskienės lėšomis 17551772 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir vienuolynas, kaip manoma, pagal Jono Kristupo Glaubico projektą. XVIII a. įrengtos 35 Kryžiaus kelio (kalvarijų) stotys: pastatyta 19 mūrinių barokinių koplyčių, 7 mediniai ir 1 mūriniai vartai, tiltas per Cedrono upelį. Vienuolyno prepozito Domininko Daunoravičiaus rūpesčiu prie bažnyčios 1793 m. primūryta zakristija, praplėstas vienuolynas.

1812 m. sudegė vienuolynas su biblioteka, nukentėjo bažnyčia ir koplyčios. Prancūzai iš bažnyčios ir vienuolyno paėmė 75 sidabrinius liturginius reikmenis. Bažnyčia suremontuota, vienuolyno viršininko Motiejaus Magruševskio iniciatyva restauruotos kalvarijos, 1817 m. atstatytas vienuolynas. 1850 m. vienuolynas uždarytas, jo name įrengta klebonija; bažnyčia tapo parapine.

Vilniaus gubernatorius 1867 m. carui Aleksandrui III siūlė nugriauti Kalvarijos koplyčias. Bažnyčia ir koplyčios 1893 m. atnaujintos. Stočių paveikslus piešė Juozapas Balzukevičius. 1906 m. restauruotas bažnyčios vidus.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą kalvarijas lankydavo visos Lietuvos maldininkai. Po karo jas lankyti uždrausta. Kai kurie paskutiniųjų 1949 m. eitynių dalyviai areštuoti ir tardyti. Iš buvusių 35 stočių liko tik 4 mūrinės koplyčios greta šventoriaus. Kitos 1962 m. sunaikintos, mūrinės – išsprogdintos.

1990 m. koplyčios pradėtos atstatyti pagal Brigitos Radavičiūtės projektą. Klebono Vaclovo Aliulio rūpesčiu 1969 ir 1983 m. remontuotas bažnyčios fasadas. 2006 m. bažnyčia rekonstruota.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]