Dominikonų ordinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dominikonų ordinas
Shield of Domincan Order.svg
Vienuolija Dominikonai
Įsteigta 1216
Lietuvoje nuo 1232

Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.

Popiežiaus teisių ordinas, jas 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III. Vadovaujasi Šv. Augustino regula ir savo konstitucija. Tikslas – skelbti Dievo žodį, studijuoti. Kontempliatyvų gyvenimą sieja su apaštalavimu, steigia universitetus, juose dėsto. Dėvi baltą abitą su gobtuvu, juosiamą juodu odiniu diržu, prie kairiojo šono segi rožinį, škaplierių, juodą apsiaustą su gobtuvu. Yra trys provincijos, apie 6000 narių (2002 m.). Šūkis: Tiesa! (lot. Veritas!).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šv. Dominyko freska San Marco bažnyčioje Florencijoje (Fra Angelico)

Dominikonų ordiną, dominikones ir Dominikonų pasauliečių broliją 1215 m. Tulūzoje įkūrė šv. Dominykas kovai su albigiečiais.

Dominikonų ordino vienuoliai tuo metu buvo pagrindiniai Šventosios inkvizicijos teismų tardytojai. XIII a. ypatingai aktyviai reiškėsi pietų Prancūzijoje. Buvo sukūrę institucinį registrą (archyvą), kuriame saugojo tardymo duomenis apie visus, kuriuos kada nors buvo tardę.

Dominikonų vienuolynai kūrėsi Europoje prie didesnių miestų, mokymo centrų. Dominikonai steigė filosofijos, teologijos institutus, juose dėstė. Jie statė bažnyčias, vykdė misijas Prūsijoje, Mongolijoje, Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Okeanijoje, Amerikoje.

Dominikonų ministras kartu buvo ir popiežiaus rūmų magistras; jam buvo pavesta cenzūruoti knygas, sudarinėti draudžiamųjų knygų sąrašą. Dominikonai yra pirmieji katalikų vienuoliai, gavusieji teisę be leidimo visur sakyti pamokslus, klausyti išpažinčių, savo kapinėse laidoti pasauliečius. Jie Rožinio brolijos steigėjai, Kryžiaus kelio stočių pradininkai.

Iš dominikonų žymiausi teologai buvo Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, iš ordino yra kilę popiežių.

Dominikonai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. 1232 m. atvyko dominikonas šv. Jackus, 1251 m. jie dalyvavo Mindaugo krikšto apeigose. Daugiausia dominikonų vienuolynų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado XVII a. 1612 m. rytų slavų žemėse esantys dominikonai susivienijo į Šv. Jackaus provinciją. 1644 m. įkurtas Lenkijos provincijai priklausantis vikariatas, 1647 m. – Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje, kuriai priklausė 12, 1827 m. – 45 vienuolynai ir 6 rezidencijos).

1642 m. dominikonai Raseiniuose įsteigė Rožinio broliją, 1699 m. vargšų prieglaudą, pradinę mokyklą. 1642 m. įrengė Kryžiaus kelio stotis Žemaičių Kalvarijoje ir XVII a. antroje pusėje – Vilniuje. Palėvenėje dominikonai D. Sutkevičius (1782-1849 m.) parengė lietuvių-lenkų (apie 1835 m., neišspausdinta) ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų (apie 1848 m., neišspausdinta) žodynus, R. Jasikevičius išleido pamokslų rinkinį lietuvių kalba (4 t. 1855-1859 m.).

Dominikonas tradicine apranga

Paparčiuose veikė noviciatas, parapinė mokykla, biblioteka, ten parašyta Lietuvos istorija (neišsp., autorius nežinomas). Vilniuje Šv. Dvasios vienuolyne veikė Filosofijo-teologijos institutas, biblioteka, vaistinė. XIX a. Rusijos valdžia dominikonų vienuolynus uždarė.

1935 m. atkurta Šv. Angelų sargų provincija, centras Raseiniuose. 1940 m. vienuolynas sovietų valdžios uždarytas. 1992 m. dominikonų veikla atnaujinta, Vilniuje prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurtas Lietuvos, Latvijos, Estijos generalinis vikariatas. 1996 m. dominikonai įsteigė žurnalą jaunimui „Septyni“. Yra 6 broliai, 2 novicijai (2002 m.).[1]

Lietuvos provincijos dominikonų vienuolynai[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Veikimo metai
Agluona 1700-1891
Astravas (Baltarusija) 1618-1832
Astrounas (Vitebsko sritis) 1622-1832
Ašmena 1667-1850
Aukštadvaris 1629-1832
Bielyčia 1788-1832
Brasta (Brestas) 1630-1831
Choroščius (Palenkės vaivadija) 1656-1832
Derečinas 1816-1832
Druja (Breslaujos rajonas) 1690-1832
Dunilovas (Pastovių rajonas) 1683-1850
Gardinas 1633-1833
Glitiškės 1700-1744
Kaniūkai (Gardino sritis) 1735-1832
Kaunas 1621-1845
Klimavičiai (Mogiliavo sritis) 1626-1832
Klimonys (Varanavo rajonas) 1683-1832
Kniažycai (Mogiliavo sritis) 1681-1832
Krasnystokas (Palenkės vaivadija) 1662-1842
Liškiava 1694-1814
Merkinė 1605-1832
Nesvyžius 1672-1835
Orša 1649-1864
Palėvenė 1676-1865
Palonka (Baranovičių rajonas) 1680-1835
Paparčiai 1649-1864
Polockas 1672-1832
Raseiniai 1642-1889,1932-40, 1999–2001
Seinai 1603-1805
Skapiškis 1752-1832
Slanimas 1680-1845
Šumskas 1696-1861
Trakai 1678-1864
Valeuka (Naugarduko rajonas) 1685-1835
Vilnius, Šv. Dvasios vienuolynas 1501-1844
Vilnius, Šv. Jokūbo ir Pilypo vienuolynas 1642-1844, nuo 1992
Vilnius, Šv. Kryžiaus atradimo vienuolynas 1661-1850
Virbalis 1643-1814
Vosyliškės (Gardino sritis) 1658-1832
Zabelai (Vitebsko sritis) 1716-1838
Žemaičių Kalvarija 1642-1893

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Leonardas Jagminas. Dominikonų ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 70 psl.

Vikiteka