Palėvenės vienuolynas
Palėvenės vienuolynas yra Palėvenės miestelyje (Kupiškio rajonas), su Palėvenės bažnyčia sudaro architektūrinį kompleksą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienuolyno statybos etapai:
I etapas – 1690–1701 m. mūrinis pirmojo korpuso vienuolyno pastato statybos.
II etapas – 1704–1744 m. vienuolyno antrojo korpuso statybos, kuriame buvo įrengtas refektorius (valgomasis).
III etapas – 1778–1779 m. jo metu išmūrytas trečiasis korpusas vedantis link bažnyčios, o pabaigtas įrengti 1787–1788 m., jame, kaip sausiausiame, įrengta biblioteka (970 tomų). Visuose trijuose korpuose buvo 38 kambariai.
Kas 50 metų – 1751 m., 1804 m. ir 1865 m. surašytas vienuolyno inventorius.
Vienuolynas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys.
1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus. 1746 m. pastatytas medinis dengtas koridorius nuo vienuolyno iki zakristijos durų su keliais kambariais. Iki 1751 metų visose dviejų korpusų celėse jau buvo pastatytos krosnys. Iš viso tuo metu priskaičiuojama buvus 12 pastatų.
Pagal atliktus polichrominius tyrimus, nustatyta, kad XVIII a. celių ir koridorių sienos buvo ištapytos dominikonų šventųjų figūromis, siužetinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis. 1744 m. miestelyje pastatyta mūrinė smuklė su dviem arklidėmis, špitole, kurios priklausė vienuolynui. Koridoriuje įrengtas altorėlis taip pat buvęs su ant sienos nutapytu puošniu ir didingu retabulu (dalinai išlikęs).
XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės. Po 1831 m. sukilimo Palėvenę aplenkė vienuolynų naikinimo banga. Jis liko veikti ir buvo įtrauktas į valstybės šelpiamųjų sąrašą.
Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų (seniausias leidinys atspausdintas 1552 m.). Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855–1859 m. Palėvenėje parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia. Vienuolyne dirbo poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874) – elementoriaus ir dainų knygelės autorius, eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas.
Prioras Augustinas Hlaskis pirmas aprašė ir sutvarkė esamą biblioteką, kurioje 1742 m. buvo 180 knygų, suregistravo archyvą, surašė vienuolyno istoriją. 1818 m. bibliotekoje buvo 569 knygos, o uždarant vienuolyną 645 knygos, tarp kurių buvo XVI a. leidiniai: „Teologija“ išleista 1544 m. Venecijoje, Peloponeso karo istorija gauta 1543 m. iš Italijos, Jano Dlugošo Lenkijos istorija ir kita.
1858 m. birželio 6 d. Palėvenėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius, čia paskelbė Blaivybės sąjūdžio pradžią. Palėvenės vienuolyne vyskupas M. Valančius pirmą kartą pradėjo skelbti blaivybės idėjas ir vizitacijos metu buvo sukurta pirmoji Blaivybės brolija.
Palėvenės vienuolynas per 150 metų buvo Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o po 1811 m. iš Vilniaus atkeltas teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei.
Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais, Kauno gubernatorius įsakė Palėvenės vienuolyną uždaryti, o 20 vienuolių išskirstyti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynus. 1865 m. vienuolynas buvo uždarytas ir vėliau labai sunyko. Vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui, o bažnyčia palikta katalikams, prie jos palikus du vienuolius.
Pasaulietinio turinio knygos buvo perduotos Kauno gimnazijai, o dvasinio – paliktos vietoje likimo valiai. XX a. pradžioje iš Palėvenės apylinkių kilęs studentas Jurgis Elisonas surinko bibliotekoje dar likusias vertingesnes knygas ir jas perdavė Vilniuje veikusiai Lietuvių mokslo draugijai. Likusias knygas 1916 m. į Vokietiją išvežė vokiečiai. Tokiu būdu garsioji Palėvenės dominikonų biblioteka buvo galutinai likviduota.
Nebelikus vienuolių pradėjo nykti ir vienuolynas. Po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs kolūkis labai suniokojo vienuolyną, celėse apsigyveno kolūkiečiai, kurie išgriovė autentiškas krosnis, išlupo parketo likučius, nudraskė lipdinius. Vienu metu vienuolynas buvo paverstas grūdų saugykla, vėliau kultūros namais, įkurta kino salė. 1955 m. kilęs gaisras stipriai sunaikino bažnyčią ir vienuolyno pastatus.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę suremontuotas vežiminės pastatas, metalinėmis konstrukcijomis sutvirtintas vienuolių gyvenamasis pastatas. Ansamblis patenka į 1992 m. įkurtą Lėvens kraštovaizdžio valstybinį draustinį. 1993 m. ir 1998 m. atlikti teritorijos archeologiniai tyrimai. 2000 m. paskelbtas kultūros paminklu.[1] Nuo 2001 m. ansamblyje rengiamas muzikos ir teatrų festivalis „Sielos ilgesys“. Įsikūrusi Palėvenės bendruomenė „Palėvenys“, rengia edukacines tautinio paveldo programas.
2018 m. užbaigta vienuolyno svirno restauracija. 2017 m. parengtas pagrindinio pastato tvarkybos, restauravimo projektas. Nuo 2018 m. prasidėjo restauracijos darbai.[2]
Vienuolyno priorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal priimtus vienuolyno statutą konvento prioras (vyresnysis) buvo renkamas trejiems metams su galimybe perrinkti.
| Nr. | Vardas Pavardė | Nr. | Vardas Pavardė | Nr. | Vardas Pavardė | Nr. | Vardas Pavardė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. | 1687 m. Tomas Bartošeiskis | 12 | 1732 m. Norbertas Drazdavičius | 23. | 1772 m. Humbertas Mauritcas | 34. | 1814 m. Reginaldas Šaniauskis |
| 2. | 1696 m. Dominikas Lukoševičius | 13. | 1732 m. Jokimas Kolovinskis | 24. | 1775 m. Pranciškus Kochanskis | 35. | 1816 m. Petras Veikutavičius |
| 3. | 1698 m. Gundislavas Stoškevičius | 14. | 1736 m. Placidas Blaževičius | 25. | 1780 m. Aleksandras Daugėla | 36. | 1817 m. Reginaldas Šaniauskis |
| 4 | 1701 m. Modestas Joteyko | 15. | 1739 m. Tomas Demontavičius | 26.
|
1783 m. Julijonas Hiriseika | 37. | 1825 m. Augustinas Lapinskas |
| 5. | 1707 m. Gundislavas Stoškevičius | 16. | 1742 m. Augustinas Hlaskis | 27. | 1789 m. Mykolas Maizikauskas | 38. | 1828 m. Martynas Rokickis |
| 6. | 1710 m. Juozapas Simonavičius | 17. | 1751 m. Alanas Žaba | 28. | 1791 m. Koradinas Aginaviečius | 39. | 1831 m. Faustas Petravičius |
| 7. | 1712 m. Dominikas Podleckis | 18. | 1754 m. Augustinas Zarembskis | 29. | 1795 m. Klemensas Gorskis | 40. | 1834 m. Dominikas Bartaševičius |
| 8. | 1716 m. Kiprijonas Staševičius | 19. | 175? m. Benediktas Lišesnulevičius | 30. | 1798 m. Anufrijus Šaulauskas | 41. | 1837 m. Juozapas Sabas |
| 9. | 1719 m. Nikodemas Vaganauskis | 20. | 1764 m. Aleksandras Šistauskas | 31. | 1801 m. Jonas Paulavičius | 42. | 1848 m. Apolinaras Radišauskas |
| 10. | 1722 m. Gundislavas Stonkevičius | 21. | 1767 m. Sadokas Misevičius | 32. | 1809 m. Jurgis Pečiulevičius | 43. | 1862 m.? Senkevičius |
| 11. | 1725 m. Juozapas Skauranskis | 22. | 1770 m. Bronislovas Norgelavičius | 33. | 1811 m. Jokūbas Višovaitis |
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienuolyno sandėlis
Vienuolyno kiemo tvora
Palėvenės bažnyčia, vaizdas iš vienuolyno pusės
Palėvenės svirno vidus po restauracijos
Šv. Florijono freska Palėvenės bažnyčioje
Vienuolyno vežiminės vidus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.108742
- ↑ Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis kyla naujam gyvenimui
- ↑ Lituana Militiae Angelico Praedicatiae per Magnum Ducatum Lituaniae, Samogitiae, Livoniae clangentia seu Provincia Lituaniae S. Angeli Custodis, Sacri Ords. Praedicator (rankraštis pradėtas prieš 1706 m.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Buvęs dominikonų vienuolynas
- Palėvenės vienuolynas (vaizdo įrašas)
- Palėvenės vienuolyno ansamblis (vaizdo įrašas)
- Palėvenės šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas (vaizdo įrašas)
- Palėvenės sakralinio ansamblio architektūra ir dailės paminklai
- Palėvenės vienuolyno ansamblis kyla naujam gyvenimui
- Palėvenės vienuolyno svirnas sulaukė savo renesanso
- 1998 m. Palėvenės vienuolyno buvusio arklidžių pastato žvalgomieji archeologiniai tyrimai
- Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis Kultūros vertybių registre Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |