Palėvenės vienuolynas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palėvenės vienuolyno kompleksas

Palėvenės vienuolynas yra Palėvenės miestelyje (Kupiškio rajonas), su Palėvenės bažnyčia sudaro architektūrinį kompleksą.

Palėvenės vienuolyno ansamblis

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienuolyno statybos etapai:

I etapas – 1690–1701 m. mūrinis pirmojo korpuso vienuolyno pastato statybos.

II etapas – 1704–1744 m. vienuolyno antrojo korpuso statybos, kuriame buvo įrengtas refektorius (valgomasis).

III etapas – 1778–1779 m.  jo metu išmūrytas trečiasis korpusas vedantis link bažnyčios, o pabaigtas įrengti 1787–1788 m., jame, kaip sausiausiame, įrengta biblioteka (970 tomų). Visuose trijuose korpuose buvo 38 kambariai.

Kas 50 metų – 1751 m., 1804 m. ir 1865 m. surašytas vienuolyno inventorius.

Vienuolynas pradėtas statyti XVII a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys.

1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus. 1746 m. pastatytas medinis dengtas koridorius nuo vienuolyno iki zakristijos durų su keliais kambariais. Iki 1751 metų visose dviejų korpusų celėse jau buvo pastatytos krosnys. Iš viso tuo metu priskaičiuojama buvus 12 pastatų.

Netinkuota, autentiška vienuolyno sandėliavimo patalpa
Vienuolyno ansamblis

Pagal atliktus polichrominius tyrimus, nustatyta, kad XVIII a. celių ir koridorių sienos buvo ištapytos dominikonų šventųjų figūromis, siužetinėmis ir ornamentinėmis kompozicijomis. 1744 m. miestelyje pastatyta mūrinė smuklė su dviem arklidėmis, špitole, kurios priklausė vienuolynui. Koridoriuje įrengtas  altorėlis taip pat buvęs su ant sienos nutapytu puošniu ir didingu retabulu (dalinai išlikęs).

XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės. Po 1831 m. sukilimo Palėvenę aplenkė vienuolynų naikinimo banga. Jis liko veikti ir buvo įtrauktas į valstybės šelpiamųjų sąrašą.

Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų (seniausias leidinys atspausdintas 1552 m.). Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 18551859 m. Palėvenėje parašė pirmąjį lietuviškų pamokslų 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia. Vienuolyne dirbo poetas Kajetonas Aleknavičius (1804–1874) – elementoriaus ir dainų knygelės autorius, eiliuoto feljetono lietuvių literatūroje pradininkas.

Palėvenės vienuolyno svirnas

Prioras Augustinas Hlaskis pirmas aprašė ir sutvarkė esamą biblioteką, kurioje 1742 m. buvo 180 knygų, suregistravo archyvą, surašė vienuolyno istoriją. 1818 m. bibliotekoje buvo 569 knygos, o uždarant vienuolyną 645 knygos, tarp kurių buvo XVI a. leidiniai: „Teologija“ išleista 1544 m. Venecijoje, Peloponeso karo istorija gauta 1543 m. iš Italijos, Jano Dlugošo Lenkijos istorija ir kita.

Vienuolyno arklidė su vežimine
Vienuolyno celė ir sieninė lipdyba

1858 m. birželio 6 d. Palėvenėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius, čia paskelbė Blaivybės sąjūdžio pradžią. Palėvenės vienuolyne vyskupas M. Valančius pirmą kartą pradėjo skelbti blaivybės idėjas ir vizitacijos metu buvo sukurta pirmoji Blaivybės brolija.

Palėvenės vienuolynas per 150 metų buvo Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o po 1811 m. iš Vilniaus atkeltas teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei.

Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais, Kauno gubernatorius įsakė Palėvenės vienuolyną uždaryti, o 20 vienuolių išskirstyti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynus. 1865 m. vienuolynas buvo uždarytas ir vėliau labai sunyko. Vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui, o bažnyčia palikta katalikams, prie jos palikus du vienuolius.

Vienuolyno svirnas
Vienuolyno svirno vidus po restauracijos

Pasaulietinio turinio knygos buvo perduotos Kauno gimnazijai, o dvasinio – paliktos vietoje likimo valiai. XX a. pradžioje iš Palėvenės apylinkių kilęs studentas Jurgis Elisonas surinko bibliotekoje dar likusias vertingesnes knygas ir jas perdavė Vilniuje veikusiai Lietuvių mokslo draugijai. Likusias knygas 1916 m. į Vokietiją išvežė vokiečiai. Tokiu būdu garsioji Palėvenės dominikonų biblioteka buvo galutinai likviduota.

Nebelikus vienuolių pradėjo nykti ir vienuolynas. Po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs kolūkis labai suniokojo vienuolyną, celėse apsigyveno kolūkiečiai, kurie išgriovė autentiškas krosnis, išlupo parketo likučius, nudraskė lipdinius. Vienu metu vienuolynas buvo paverstas grūdų saugykla, vėliau kultūros namais, įkurta kino salė. 1955 m. kilęs gaisras stipriai sunaikino bažnyčią ir vienuolyno pastatus.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę suremontuotas vežiminės pastatas, metalinėmis konstrukcijomis sutvirtintas vienuolių gyvenamasis pastatas. Ansamblis patenka į 1992 m. įkurtą Lėvens kraštovaizdžio valstybinį draustinį. 1993 m. ir 1998 m. atlikti teritorijos archeologiniai tyrimai. 2000 m. paskelbtas kultūros paminklu.[1] Nuo 2001 m. ansamblyje rengiamas muzikos ir teatrų festivalis „Sielos ilgesys“. Įsikūrusi Palėvenės bendruomenė „Palėvenys“, rengia edukacines tautinio paveldo programas.

2018 m. užbaigta vienuolyno svirno restauracija. 2017 m. parengtas pagrindinio pastato tvarkybos, restauravimo projektas. Nuo 2018 m. prasidėjo restauracijos darbai.[2]

Vienuolyno priorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal priimtus vienuolyno statutą konvento prioras (vyresnysis) buvo renkamas trejiems metams su galimybe perrinkti.

Palėvenės vienuolyno priorai[3]
Nr. Vardas Pavardė Nr. Vardas Pavardė Nr. Vardas Pavardė Nr. Vardas Pavardė
1. 1687 m. Tomas Bartošeiskis 12 1732 m. Norbertas Drazdavičius 23. 1772 m. Humbertas Mauritcas 34. 1814 m. Reginaldas Šaniauskis
2. 1696 m. Dominikas Lukoševičius 13. 1732 m. Jokimas Kolovinskis 24. 1775 m. Pranciškus Kochanskis 35. 1816 m. Petras Veikutavičius
3. 1698 m. Gundislavas Stoškevičius 14. 1736 m. Placidas Blaževičius 25. 1780 m. Aleksandras Daugėla 36. 1817 m. Reginaldas Šaniauskis
4 1701 m. Modestas Joteyko 15. 1739 m. Tomas Demontavičius 26.


1783 m. Julijonas Hiriseika 37. 1825 m. Augustinas Lapinskas
5. 1707 m. Gundislavas Stoškevičius 16. 1742 m. Augustinas Hlaskis 27. 1789 m. Mykolas Maizikauskas 38. 1828 m. Martynas Rokickis
6. 1710 m. Juozapas Simonavičius 17. 1751 m. Alanas Žaba 28. 1791 m. Koradinas Aginaviečius 39. 1831 m. Faustas Petravičius
7. 1712 m. Dominikas Podleckis 18. 1754 m. Augustinas Zarembskis 29. 1795 m. Klemensas Gorskis 40. 1834 m. Dominikas Bartaševičius
8. 1716 m. Kiprijonas Staševičius 19. 175? m. Benediktas Lišesnulevičius 30. 1798 m. Anufrijus Šaulauskas 41. 1837 m. Juozapas Sabas
9. 1719 m. Nikodemas Vaganauskis 20. 1764 m. Aleksandras Šistauskas 31. 1801 m. Jonas Paulavičius 42. 1848 m. Apolinaras Radišauskas
10. 1722 m. Gundislavas Stonkevičius 21. 1767 m. Sadokas Misevičius 32. 1809 m. Jurgis Pečiulevičius 43. 1862 m.? Senkevičius
11. 1725 m. Juozapas Skauranskis 22. 1770 m. Bronislovas Norgelavičius 33. 1811 m. Jokūbas Višovaitis

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“. 2000 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 1088. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
  2. Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis kyla naujam gyvenimui
  3. Lituana Militiae Angelico Praedicatiae per Magnum Ducatum Lituaniae, Samogitiae, Livoniae clangentia seu Provincia Lituaniae S. Angeli Custodis, Sacri Ords. Praedicator (rankraštis pradėtas prieš 1706 m.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.