Nava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie ežerą prie Aukštadvario žr. Nava (ežeras).
Ankstyvojo renesanso architektūros nava (Florencijos Šv. Lauryno bazilika)

Nava (lot. navis – „laivas“) – kulto pastato vidaus erdvės dalis, esanti tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus). Pastatuose gali būti viena arba kelios (2, 3, 5) navos. Vienanavių pastatų erdvė vientisa; daugianavių pastatų erdvę į navas suskirsto išilginės lygiagretės atramos, tokios kaip stulpai, pilioriai, kolonos.

Navos būna centrinės (platesnės, dažnai aukštesnės), šoninės (siauresnės; haliniuose pastatuose vienodo aukščio su centrine nava) ir skersinės, vadinamos transeptu (lotyniško kryžiaus plano pastatuose).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 117 psl.