Jurgis Elisonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jurgis Elisonas (1889 m. rugpjūčio 4 d. Palėvenėje, Aukštadvaryje, Kupiškio raj. – 1946 m. sausio 4 d. Vysbadene, Vokietija) – pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 m. baigė Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos skyrių.

19151917 m. tarnavo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje. 19181919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 19191925 m. Panevėžio gimnazijos mokytojas, 19251929 m. Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius, 19291932 m. Kėdainių gimnazijos direktorius, 19321935 m. Panevėžio mergaičių gimnazijos direktorius, 19351940 m. Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. Be to, 19241940 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, Zoohigienos ir veterinarijos katedros vedėjas, 1935 m. profesorius. 19251927 m. Lietuvos universiteto docentas. 19421944 m. Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis.

1940 m. TSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Panevėžio kalėjime.[1]Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje, dalyvavo pogrindinėje veikloje, tačiau perspėtas suėmimo išvengė. Kurį laiką slapstėsi, o 1944 m., būdamas švedų kilmės, pabandė laiveliu pasitraukti į Švediją. Jūroje vokiečių suimtas, kalintas Rygos kalėjime, vėliau išvežtas į Vokietiją.

Sūnus Jurgis Saulius Elisonas, Harvardo universiteto profesorius, Japonijos kultūros specialistas.

Gamtininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgai Jurgio Elisono nuopelnai Lietuvos mokslui buvo menkinami ar visai nutylimi, nes turėjo įtakos sovietinės nomenklatūros neigiamas požiūris į jo aktyvų dalyvavimą tautinių organizacijų veikloje. Tyrinėjo ne tik stuburinius – žinduolius, paukščius, žuvis, bet ir daugelį bestuburių ir ypač įvairius parazitus. Jo puikūs vadovėliai, žinynas, populiarūs straipsniai ilgą laiką buvo gamtininkų, mokslo darbuotojų, studentų ypač trokštama literatūra. Knygoje „Mūsų šalies žinduoliai“ surinko daugybę senų žmonių pasakojimų apie įvairiausius gyvūnus, kurie atspindi tų laikų žinias ir suvokimą.

Kraštotyrininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. įsidarbinęs Panevėžio berniukų gimnazijoje, suorganizavo kraštotyros mėgėjų būrelį. Jo vadovaujami mokiniai rinko kraštotyrinę, archeologinę medžiagą, vasarą vykdavo į ekspedicijas, rinko senienas gimtuosiuose sodžiuose. 1923 m. vienas iš aktyviausių Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti draugijos“ steigėjų, iki 1940 m. draugijos pirmininkas. 1925 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus steigėjas, steigiamam muziejui perdavė gimnazijos moksleivių sukauptus eksponatus ir savo privatų archeologijos ir numizmatikos rinkinį. Jo iniciatyva muziejuje įkurtas gamtos skyrius, rūpintasi įvairių gamtos eksponatų, paukščių ir gyvūnų iškamšų, ragų kolekcijos, augalų herbarų, žuvų kolekcijos, suakmenėjimų kaupimu.

Sudarė ir 1925 m. paskelbė Panevėžio apylinkių archeologijos atlasą. Rinko ir skelbė tautosaką apie gyvūnus, jų elgesį, gydymus, užkalbėjimus ir kt.

1936 m. Lietuvių tautosakos archyvo tarybos narys, tarybos pirmininkas. 1939 m. Lituanistikos instituto narys.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stuburinių gyvulių zoologija – Vilnius: Lietuvių Mokslo Draugija, 1920.
  • Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis – Vilnius: Lietuviu Mokslo Draugija, 1920.
  • Zoologijos vadovėlis – Kaunas: 1925.
  • Mūsų šalies žinduoliai, d. 1, 2, 3 – Kaunas: Švietimo ministerijos knygų rūmai, 1932
  • Zoologija – Kaunas: 1932
  • Kaip lietuvis sodietis iš gyvulių elgesio spėja orų atmainas. 1925
  • Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje. 1932

Apie jį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jurgis Elisonas 1889–1946 (straipsnių rinkinys). Ekologijos institutas / Sudarytojas Algimantas Jakimavičius. – V.: Baltic ECO, 1997
  • Direktorius, mokytojas, auklėtojas [Jurgis Elisonas] // Jurgis Elisonas, 1889–1946.- ISBN 9987-443-12-1. – Vilnius, 1997.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaJurgis Elisonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 464 psl.