Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia
54°53′51.6″ š. pl. 23°53′6.6″ r. ilg. / 54.897667°š. pl. 23.885167°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Adomo Jakšto g. 1 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1634 m. |
| Stilius | renesanso ir vėlyvosios gotikos mišinys |
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia (arba Kauno seminarijos bažnyčia) – neparapinė katalikų bažnyčia, stovinti Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 1, Rotušės aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo renesanso stiliaus, turi ir gotikos bruožų. Šalia yra Kauno kunigų seminarija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.
1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į bažnyčios vakarų sienos apačią įjungta buvusio namo siena, o į centrinius vienuolyno rūmus – buvusio namo galas su arkiniu įvažiavimu. Vienuolyno teritorija apjuosta aukšta mūro siena. Į ją įjungti anksčiau stovėjusių trijų namų galai. Bažnyčią 1668 m. nuniokojo gaisras, sudegė archyvas. Atstatyta bažnyčia konsekruota 1703 m. XVIII a. paaukštintas varpinės bokštas.
1782 m. išmūryta tvora, atskyrusi ūkinį kiemą (1938 m. didesnė dalis tvoros nugriauta). Vienuolyno Dabravolės ir Zapyškio palivarkai 1795 m. atiteko Prūsijai. Vietoj jų paskirtas Ašmenos apskrities Remizavo palivarkas.
Vienuolynas 1864 m. uždarytas. Jo vakarinėje dalyje įsikūrė iš Varnių atkelta Žemaičių vyskupijos būstinė su kunigų seminarija. Rytinė dalis su bažnyčia atiteko Kauno parapijai (tik iki 1935 m. centrinių rūmų pirmame aukšte buvo seminarijos biblioteka).
1899 m. bažnyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgadinti vargonai, bažnyčios vidus, stogas. 1926 m. rugsėjo 26 d. bažnyčioje įvyko Kauno susirėmimas tarp lietuvių ir lenkų tikinčiųjų. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus 1929 m. projektą ant vienuolyno vakarinių korpusų užstatyti dar 2 aukštai (per Antrąjį pasaulinį karą jų šiaurinė dalis sugriauta, liko vienas keturaukštis korpusas).
Netoli bažnyčios, pietų pusėje, XVII a. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčios varpinė su vartais apatinėje dalyje, vedančiais į bernardinų (vyrų) vienuolyną. Pagal inžinieriaus Karolio Reisono 1933 m. projektą tarp bokšto ir Švč. Trejybės bažnyčios įterptas 3 aukštų kunigų seminarijos administracinis pastatas.
Nepriklausomybės metais ši bažnyčia buvo parapinė. 1938 m. bažnyčia atiduota saleziečiams. 1939 m. pagal architekto prof. Mykolo Songailos projektą buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. 1942–1944 m. parapijos klebonas salezietis Bronius Paukštys (1897–1966), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų.
1940 m. parapija turėjo 5643 parapijiečius. Po Antrojo pasaulinio karo dar kurį laiką naudota seminarijos tikslais.
Bažnyčia nuo 1962 m. uždaryta, interjeras sunaikintas, atiduota knygų bazės sandėliui. Pagal architektų Birutės Kugevičienės ir Liudos Perevičienės projektus 1969 m. pradėta rekonstruoti ir restauruoti bažnyčia, buvęs vienuolynas. 1978 m. šventovė perduota Kunigų seminarijai. Švč. Trejybės bažnyčią seminarija savo lėšomis restauravo, įrengė šiuolaikinį interjerą – modernų altorių, sietynus, vargonus, vitražus. 1982 m. vasario 17 d. dar remontuoti nebaigtoje bažnyčioje vyskupas Liudvikas Povilonis laikė pirmąsias koncelebruotines Šv. Mišias.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Buvo 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1928 m., Nr. 12, 15-16 psl. [1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie Švč. Trejybės bažnyčią seminarijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) rektoratas
- Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia Archyvuota kopija 2017-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Švč. Trejybės bernardinių bažnyčia ir vienuolynas (architektūros objektai) Archyvuota kopija 2017-02-28 iš Wayback Machine projekto.
