Tytuvėnų bernardinų vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°35′48″ š. pl. 23°12′01″ r. ilg. / 55.59667°š. pl. 23.20028°r. ilg. / 55.59667; 23.20028

Tytuvėnų bernardinų vienuolynas
Tytuvėnaivienuolynas6.JPG
Ordinas Bernardinai
Fundatorius Andrius Valavičius
Įkurtas XVII a.

Tytuvėnų bernardinų vienuolynas įkurtas XVII a. pradžioje. Vienas žymiausių baroko paminklų Lietuvoje. Į architektūrinį ansamblį taip pat įeina Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūrai ir ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai.

Vienuolyno gyvenamasis namas baigtas statyti apie 1633 m. Pasagos formos, pietine siena jungiasi su bažnyčia. Tarp pastatų yra vidinis kiemelis (kluatras), kuriame vyksta literatūros ir muzikos vakarai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pirmiausia pastatytas vienuolyno pastatas. Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 metus,[1] tuometiniam Tytuvėnų savininkui A. Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Fundatorius norėjo nedidelio vienuolyno (12 vienuolių) ir bažnyčios, kur numatė savo šeimos mauzoliejų. Pirmieji ordino vienuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno ir Krokuvos vienuolynų. Jie kovojo su reformacija ir stengėsi atitraukti gyventojus nuo pagonybės. Jų veikla vykdyta ir lenkiškai, ir lietuviškai.

Po A. Valavičiaus mirties, 1618 m. statybos ėmėsi jo broliai Eustachijus Valavičius, Jeronimas Valavičius ir Paulius Valavičius. Pasakojama, kad vieną naktį būsimasis statybų vadovas Tomas Kasparas su pameistriu pamatė ant kalnelio šviesulį, kurio neužgesino stiprus vėjas. Vienuoliai tai palaikę pranašišku ženklu ir stebuklu, todėl netrukus kertinis bažnyčios akmuo padėtas būtent ant kalvos.

Pirmajame aukšte gyveno vyriausiasis vienuolis, įrengtas valgomasis, didelė virtuvė (po ja – rūsys maistui laikyti). Antrajame aukšte buvo vienuolių celės, biblioteka, 2 svetainės. Prie pastato buvo dviaukštis svirnas ir vienaukštis namas samdiniams. Už svirno, link tvenkinio buvo vienuolių daržai, didelis sodas, mūriniai tvartai, arklidės, daržinės, paukštidės, medinė pirtis, malūnas. 1734 m. kapinėse prie vienuolyno pastatyta medinė Šv. Jurgio koplyčia, 1736 m. įsteigta mokykla bajorų vaikams, noviciatas, tačiau mūrinis jo pastatas baigtas statyti 1770 m.[2] XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pastatyta dar keletas ūkinių ir pagalbinių pastatų.

Po 1863 m. sukilimo generalgubernatorius Michailas Muravjovas įsakė vienuolyną ir bažnyčią uždaryti, bet Motiejus Valančius ir tikintieji išsikovojo, kad bažnyčia liktų išsaugota. Vienuoliai išsikėlė į vienintelį likusį vienuolyną Kretingoje, o vienuolynas atiteko stačiatikiams, bet XIX a. pabaigoje buvo nugriauta kai kurie pastatai, apleisti daržai ir sodas.

Sovietmečiu vienuolyno pastatuose buvo įsikūrusios rajono įstaigos, veikė Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.

2012 m. sausio 26 d. bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo nuo gaisro.[3]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka