Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia
	Bažnyčia 2024 m.
Arkivyskupija	Vilniaus
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė	Panevėžio miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Panevėžys
Adresas	Nepriklausomybės a. 12
Statybinė medžiaga	akmens mūras
Pastatyta	1803 m.
Stilius	klasicizmas, istorizmas
Aptarnauja	rekt. Pavel Andžejevski (2025)

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

55°43′36″š. pl. 24°21′30″r. ilg. / 55.7266°š. pl. 24.3582°r. ilg. / 55.7266; 24.3582

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia (anksčiau Panevėžio pijorų bažnyčia, Panevėžio marijonų bažnyčia) – neparapinė bažnyčia, stovinti Panevėžyje, centrinėje miesto dalyje. Kultūros paveldo objektas Nr. 4707.^[1] Būdingas klasicizmas ir istorizmas.^[2]^[3]

Istorija

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių.

1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams.

Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčia, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų 1892 m. pastatyta cerkvelė.^[4] Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.

1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas Juozapas Ruškys. 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. 1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus.

1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau buvo perduota Panevėžio miesto kultūros namams, kurie buvusioje bažnyčioje ruošė jaunimo pasilinksminimo vakarus-šokius, o 1973 m. buvo perduota Panevėžio miesto muziejui ir naudota kaip parodų salė. Nuo 1989 m. vėl veikia.^[5]