Kražių kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kražių kolegijos bendrabučio pastatas šiandien
Profesorių namo pamatų liekanos
Kražių kolegijos koridorius
Kražių kolegijos studentų kambarys
Išlikęs puošybos fragmentas
Atkurtos autentiškos Kražių kolegijos durys
Koridoriaus langas
Lubų fragmentas
Išlikę pamatų akmenys

Kražių kolegija – bendrojo lavinimo vidurinė mokykla, 16141844 m. veikusi Kražiuose. Vienas svarbiausių švietimo ir jėzuitų mokslo centrų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mintį Kražiuose steigti kolegiją pirmasis pareiškė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Mirdamas 1609 m. jis paskyrė 2000 vengriškų raudonųjų vienuolyno statybai ir užrašė šiek tiek žemės Kražiuose. Kolegiją 1613 m. įsteigė jėzuitai sklype, kurį jiems padovanojo Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis jėzuitams padovanojo 1565 m. statytą mūrinę rezidencinę pilį – rūmus ir žemės sklypą Kražantės vingyje. 1614 m. Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Slucko kunigaikštytė Sofija Maleckaitė užrašė Kražių kolegijai 7 ūkius ir pastatydino rūmus. 1616 m. laikinuose mediniuose namuose atidaryta pirmoji kolegijoje – gramatikos klasė. Pirmas naujai atidarytos kolegijos mokytojas buvo Jonas Kochas, atvykęs iš Braunsbergo kolegijos. 1618 m. pašventintas mūrinės kolegijos kertinis akmuo. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos didysis iždininkas Jeronimas Valavičius. 16201742 m. čia veikė ir Žemaičių kunigų seminarija.[1] 1693 m. prie kolegijos pastatyta bursa – studentų bendrabutis.

Pirmaisiais metais į I klasę buvo priimta apie 50 mokinių. Vėliau visose klasėse mokėsi 250–300 mokinių. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. kolegiją perėmė Edukacinė komisija ir pertvarkė į apygardos mokyklą. Joje mokėsi iki 500 mokinių. 1797 m. mokykla atiteko Kolainių karmelitams. 1817 m. pradžios mokyklą perėmė Vilniaus universitetas, ji pavadinta gimnazija. Tų pačių metų rudenį Vilniaus universitetas atidarė dvi žemesniąsias gimnazijos klases, po metų mokykla tapo pilna šešių klasių gimnazija. 1844 m. gimnazija perkelta į Kauną, jai suteiktas gubernijos gimnazijos statusas (dabar Kauno Maironio universitetinė gimnazija).

Kolegija neturėjo didelių materialinių rūpesčių, skolų, nes fundatoriai Chodkevičiai, Radvilos, karalius Jonas Sobieskis, Žemaičių vyskupai, Žemaičių žemės teismo teisėjas Petras Šiukšta, LDK iždininkas Jeronimas Valavičius, Šiaulių klebonas Petras Tarvainis ir kiti fundatoriai bei donatoriai pastatydino kolegijos ir bažnyčios kompleksą, aprūpino žemėmis, dovanodavo vertingas bibliotekas ir nuo pat kolegijos veiklos pradžios užtikrino 26 neturtingų mokinių visokeriopą išlaikymą ir mokymąsi.

Kražių gimnazija, viena pirmųjų pasaulietinių mokyklų Lietuvoje, išsiskyrė iš kitų to meto mokyklų mokslo lygiu, mokymo priemonių gausa, gerai parengtais mokytojais. Gimnazijoje daugiausia dirbo daktaro laipsnį įgijusieji Vilniaus universiteto auklėtiniai. Kai kurie jų (S. Malcužinskis, Z. Bartoševičius, S. Sobolevskis) aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, palaikė ryšius su Vilniaus universiteto filaretais ir filomatais.

1614–1844 m. veikė Kražių kolegijos biblioteka, XVII a.-XVIII a. – Kražių mokyklinis teatras. Pirmasis žinomas vaidinimas – 1667 m. suvaidinta D. Mikulskio tragedija „Belizarijus“. Iš viso žinoma 30 vaidinimų ir teatralizuotų renginių, tarp jų – M. Chanevskio, M. Juškevičiaus, A. Mlodzianovskio, S. Sadovskio, G. Šimkevičiaus, M. Veličkos scenos veikalų.

Mokymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolegijoje buvo mokoma lotynų kalba, veikė pradinės, gramatikos, sintaksės, retorikos ir humanitarinės klasės. Prie kolegijos veikianti Aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla rengė jėzuitų dvasininkus, joje tobulinosi ir kitų apylinkių dvasininkai. 1672 m. Filosofijos skyriuje studijavo 16 studentų, Teologijos skyriuje – 5 studentai.

1818 m. gimnazijoje dirbo 12 mokytojų, 1819 m. mokėsi 350 mokinių, 1821 m. apie 410, 1823 m. – 452. Nemažai mokinių buvo valstiečių vaikai – 1800 m. mokėsi 326 mokiniai, iš jų 246 buvo bajorų, kiti – įvairaus luomo ir valstiečių vaikai. Mokėsi daug žymių XIX a. kultūros veikėjų, rašytojų.

Mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp pirmųjų mokytojų buvo garsus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kuris dėstė poetiką ir sintaksę, Mykolas Ginkevičius, dėstęs gramatiką, Kazimieras Vijūkas-Kojelavičius, dėstęs retoriką.[2] Vėliau dėstė Kražių gimnazijos kapelionas ir bibliotekininkas, pradėjęs čia rinkti medžiagą „Žemaičių vyskupystei” Motiejus Valančius.

Rektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso buvo 49 rektoriai, tarp jų:

Žymiausi mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolegijos atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką Kražių kolegijos pastatai buvo apleisti. Per karus buvo sugriauta Kolegijos bažnyčia, Profesorių namas, išlikusiame bursos pastate sovietinės okupacijos metais buvo įrengti butai. Kelis kartus juose gyvenę asocialūs asmenys sukėlė gaisrus. Apie 20 metų šis pastatas stovėjo be langų ir durų, todėl labai nukentėjo lipdiniai, freskos, vidinės pertvaros.

2000 m. Kelmės rajono savivaldybė iš gyventojų ir įstaigų išpirko Kražių kolegijos pastatą.[3] 2008 m. padedant Europos Sąjungos fondui baigiamas restauruoti istorinis bursos pastatas. Jame įrengtas kultūros centras, muziejus, biblioteka, turizmo informacijos centras. Atkurtoje bibliotekoje lankytojų paslaugoms internetas, garso ir vaizdo įranga. Turizmo informacijos centras teiks informaciją ne tik apie Kražių kolegiją, bet ir apie kitas lankytinas Kelmės rajono vietas. Pastate veiks ir Kražių seniūnija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. KRAŽIŲ BUVĘS JĖZUITŲ VIENUOLYNAS BEI KOLEGIJA
  2. Arvydas Bacevičius. Kražių kolegija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 744 psl.
  3. „Kelmės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. kelme.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  • Mykolas Biržiška. Rinktiniai mūsų senovės raštai. Kaunas, 1927 m.;
  • Meilė Lukšienė. Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje. Kaunas, 1970 m.;
  • Vanda Zaborskaitė. Prie Lietuvos teatro ištakų. Vilnius, 1981 m.;
  • M. E. Brensztejn. Teatr szkolny w Krożach na Żmudzi. Wilno, 1925 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka