Pereiti prie turinio

Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia

Koordinatės: 55°53′45″š. pl. 25°11′56″r. ilg. / 55.8957°š. pl. 25.1990°r. ilg. / 55.8957; 25.1990
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°53′45″š. pl. 25°11′56″r. ilg. / 55.8957°š. pl. 25.1990°r. ilg. / 55.8957; 25.1990

Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia
Bažnyčia 2015 m.
Arkivyskupija Vilniaus
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Kupiškio
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybė
Gyvenvietė Skapiškis
Adresas S. Dariaus ir S. Girėno g. 2a
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1819 m.
Aptarnauja Albertas Kasperavičius (2025)
Žemėlapis

Skapiškio šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skapiškio miestelyje, prie kelio  192  SkapiškisPandėlys . Turi klasicistinių bruožų. Tituluojama šv. Hiacinto (Jackaus) vardu.

Skapiškio lurdas

Pirmoji Skapiškio bažnyčia buvo Skapiškio šv. Lauryno Kankinio bažnyčia.

Skapiškyje 17201740 m. klebonavo ir lietuviškus pamokslus sakė Vilniaus kanauninkas Juozapas Domininkas Puzinas. Netrukus jis tapo Livonijos vyskupu ir su broliu Mykolu 1750 m. įkurdino Skapiškyje dominikonus. Jų vienuolynui 1750 m. dovanoti 137 valakai žemės. 1752 m. pastatytas Skapiškio dominikonų vienuolynas, 1756 m. – dominikonų bažnyčia. Nuo 1775 m. veikė parapinė mokykla. 1790 m. pradėtas mūryti vienuolynas. Jo statyba truko daugiau kaip 20 metų. Medinė dominikonų bažnyčia 1806 m. sudegė.

1819 m. dominikonai pasistatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Dominikonams 1832 m. priklausė Skapiškio miestelis ir Kurklių palivarkas su Beštupio, Eičionių, Laibiškių ir Tvirų kaimais. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, rūmus nusavino ir pertvarkė į kareivines. Bažnyčia paversta sandėliu.

1856 m. tikinčiųjų pastangomis pavyko bažnyčią atgauti. Dalyvaujant vikarui kun. Mykolui Skorupskiui bažnyčia sutvarkyta ir 1858 m. birželio 8 d. bažnyčią pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, šv. Hiacinto bažnyčia tapo parpijine bažnyčia.[1][2] Į naująją parapijinę bažnyčią iš senosios buvo perkeltas visas svarbesnis inventorius, o prie dominikonų bažnyčios buvusi medinė varpinė – sugriauta.

Po 1863 m. sukilimo suimtas klebonas Domininkas Žukas. Apie 1875 m., išsikėlus iš vienuolyno kareiviams, pastatas liko nenaudojamas, tik 1924 m. jame pradėjo veikti progimnazija.

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta. Klebono Mykolo Prijalgausko rūpesčiu 1923 m. bažnyčia suremontuota, jos stogas apdengtas skarda. Klebonas Nikodemas Kasperiūnas 1936 m. išdažė bažnyčios vidų. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė klebonija, sužalota bažnyčia po karo suremontuota. Buvusio vienuolyno rūmai valdžios nurodymu nugriauti.

2023 m. įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.[3]

Bažnyčia turi klasicistinių bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Centrinės navos skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje pastatytas lurdas.

  1. Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupijos dvasinė konsistorija (1851–1888). Skapiškio parapijinės bažnyčios vizitacijos aktai, 1, 10. LVIA F.669 ap.2 b.558.
  2. „Kupiškio r. savivaldybės kultūros centras. 2018-06-11 Paminėtos Skapiškio bažnyčios pašventinimo 160-osios metinės“. Nuoroda tikrinta 2018-10-18.
  3. „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo“. 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. TS-6. Kupiškio rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2025-09-21.
  • Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 256–257