Šv. Dominykas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Dominykas
lot. Dominicus
pranc. Domingo de Guzman
Šv. Dominykas
Gimė 1170 m. birželio 24 d.
Kaleruega, Kastilija
Mirė 1221 m. rugpjūčio 6 d. (51 metai)
Bolonija, palaidotas Bolonijos katedroje
Šventasis
Įšventintas 1234 m.
Šventė rugpjūčio 8 d.
Veikla dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas
Vikiteka Šv. Dominykas

Dominykas (lot. Dominicus, Domininkas, tikroji pavardė Domingo de Guzman, 1170 m. birželio 24 d. Kaleruega, Kastilija1221 m. rugpjūčio 6 d. Bolonija, palaidotas Bolonijos katedroje) – dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo 1234 m. Šventasis, šventė – rugpjūčio 8 d.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Palencijos universitete prie Valjadolido. Apie 1195 m. įšventintas kunigu. Osmos (Sorijos provincija, Kastilija) vyskupijos kanauninkas, kanauninkų kapitulos vyresnysis, 1195-1203 m. katedros pamokslininkas, 1199 m. vyskupo sekretorius. Nuo 1203 m. vykdė misijas Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijos pietuose.

Kovojo su eretiniu albigiečių judėjimu. Steigė religines bendruomenes atsivertusioms moterims. 1206 m. Prujuje prie Tulūzos įkūrė dominikonių, 1215 m. Tulūzoje dominikonų ordiną, vėliau prie pastarojo įkurta Dominikonų pasauliečių brolija. Vėliau dirbo Romoje, 1218-1219 m. misionierius Prancūzijoje, Ispanijoje.

Vaizduojamas su dominikonų drabužiais ir rožiniu, kurį jam duoda Švenčiausioji Mergelė Marija arba laiko jį pats. Šv. Dominyko atributai – lelija, knyga, duona, šuo su liepsnojančiu deglu nasruose, rožinis, žvaigždė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas BimbirisŠv. Dominykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 69 psl.