Šv. Dominykas
Šv. Dominykas lot. Dominicus pranc. Domingo de Guzman | |
---|---|
Šv. Dominykas | |
Gimė | 1170 m. birželio 24 d. Kaleruega, Kastilija |
Mirė | 1221 m. rugpjūčio 6 d. (51 metai) Bolonija, palaidotas Bolonijos katedroje |
Šventasis | |
Įšventintas | 1234 m. |
Šventė | rugpjūčio 8 d. |
Veikla | dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas |
Vikiteka | Šv. Dominykas |
Dominykas (lot. Dominicus, Domininkas, tikroji pavardė Domingo de Guzman, 1170 m. birželio 24 d. Kaleruega, Kastilija – 1221 m. rugpjūčio 6 d. Bolonija, palaidotas Bolonijos katedroje) – dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo 1234 m. Šventasis, šventė – rugpjūčio 8 d.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Studijavo Palencijos universitete prie Valjadolido. Apie 1195 m. įšventintas kunigu. Osmos (Sorijos provincija, Kastilija) vyskupijos kanauninkas, kanauninkų kapitulos vyresnysis, 1195-1203 m. katedros pamokslininkas, 1199 m. vyskupo sekretorius. Nuo 1203 m. vykdė misijas Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijos pietuose.
Kovojo su eretiniu albigiečių judėjimu. Steigė religines bendruomenes atsivertusioms moterims. 1206 m. Prujuje prie Tulūzos įkūrė dominikonių, 1215 m. Tulūzoje dominikonų ordiną, vėliau prie pastarojo įkurta Dominikonų pasauliečių brolija. Vėliau dirbo Romoje, 1218-1219 m. misionierius Prancūzijoje, Ispanijoje.
Vaizduojamas su dominikonų drabužiais ir rožiniu, kurį jam duoda Švenčiausioji Mergelė Marija arba laiko jį pats. Šv. Dominyko atributai – lelija, knyga, duona, šuo su liepsnojančiu deglu nasruose, rožinis, žvaigždė.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Bimbiris. Šv. Dominykas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 69 psl.