Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°39′34″ š. pl. 25°52′04″ r. ilg. / 55.65944°š. pl. 25.86778°r. ilg. / 55.65944; 25.86778

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas
Antalieptė vienuolynas.jpg
Ordinas Basieji karmelitai
Fundatorius Jonas Mykolas Strutinskis
Įkurtas XVIII a.

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas yra istorinis vienuolynas Antalieptėje.

Basieji karmelitai - Karmelitų ordino šaka - Antalieptėje pirmą kartą minimi apie 1700 m. Juos pakvietė ir globojo tuometinio Vilkmergės pavieto stalininkas, Infliantų kaštelionas, pulkininkas Jonas Mykolas Berlič-Strutinskis. Šaltiniai fiksuoja, kad ne vėliau kaip 1744 m. vienuoliai jau vykdė ganytojišką veiklą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienuolyno ir bažnyčios fundatoriai - Jonas Mykolas Berlič-Strutinskis ir jo sūnus Juozapas su žmona RožePlaterių. Vienuolynas pastatytas 17321734 m. Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia baigta statyti 1760 m., o 1763 m. konsekruota. Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 18041832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas.

1832 m. dėl 1831 m. sukilimo bažnyčia ir vienuolynas Rusijos imperijos valdžios kartu su parapine mokykla uždaryti, bažnyčia rekonstruota ir paversta stačiatikių cerkve, o vienuolynas pertvarkytas į kareivines, kai 1844 m. pastatą paėmė karinės žinybos. Bažnyčios turtas pervežtas į gretimą Vencavų parapinę bažnyčią. Kilus gaisrui ši bažnyčia su visomis atvežtomis vertybėmis - Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo, Šv. Angelo, Šv. Elijo ir kitais paveikslais - sudegė.

Vietoje karmelitų įkurtos parapinės mokyklos 1865 m. įsteigta valdiška pradžios mokykla.

Nuo 1877 m. vienuolynas stovėjo apleistas, tuščias ir grobstomas, 1880 m. vienuolyną perėmė Kauno gubernijos valstybės turtų valdyba. Siekdamas išgelbėti vienuolyno rūmus, Lietuvos stačiatikių vyskupas 1889 m. pasiūlė čia įkurti vienuolyną ir 1893 m. čia įkurtas Šv. Dievo Motinos Gimimo stačiatikių moterų vienuolynas, įsteigta mergaičių mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus. 1906 m. vienuolyno pastate įkurta mergaičių mokytojų seminarija ir ūkio mokykla.

1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams, vienuolyno patalpose įsteigta pradinė mokykla, ji veikė 19191924 m. 1924 m. į Antalieptės buvusį vienuolyną atsikėlė Švč. Jėzaus Širdies moterų kongregacija. Vienuolės įsteigė žemės ūkio mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą, vidurinę ir pradinę mokyklas, vaikų darželį ir prieglaudą, amatų mokyklą bei vienuolių naujokyną. Vasarą vienuolyne buvo kunigų poilsio namai (čia kurį laiką gyveno 1933 m. iš SSRS grįžę kunigai).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienuolyno pastatą ir bažnyčią jungė per visą šventorių ėjusi požeminė perėja. Vienuolyno teritorija greičiausiai buvo apjuosta aukšto mūro tvora su vartais, kaip ir šventorius, tai liudija greta vienuolyno išlikusio mūro liekanos. Šiuo metu vienuolyno pastatas rekonstruotas, išlikusi tik dviaukščio pastato su skliautuotomis patalpomis struktūra.

Pagrindinis įėjimas į vienuolyną (2019).jpg

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]