Kauno šv. Gertrūdos bažnyčia
54°53′50.42″ š. pl. 23°54′5.56″ r. ilg. / 54.8973389°š. pl. 23.9015444°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Laisvės al. 101a |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XV a. |
| Stilius | gotika |
Kauno šv. Gertrūdos bažnyčia, arba Kauno marijonų bažnyčia, Šaričių bažnyčia, – gotikos stiliaus bažnyčia Kauno senamiesčio rytuose, Laisvės alėjos gale, nedideliame kieme.[1]
Bažnyčia kvadratinio plano, vienabokštė, su siauresne ir žemesne kvadratine presbiterija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m., Švedų tvano metu, apgriauta. Suremontuota apie 1680 m.
1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos klebonas Petras Novomeiskis prie bažnyčios pristatė medinę ligoninę; įkurdinti šv. Roko ordino vienuoliai, kuriems skirta piniginė fundacija. Iki 1750 m. bažnyčia remontuota. 1782 m. buvo penki vienuoliai rokitai. Jie išlaikė ligoninės gydytoją.
1786 m. kunigas Jurgis Ulazevičius Kauno rokitams paskyrė 12 000 auksinų (zlotų), 1790 m. kunigas Domas Mankovskis dovanojo palivarką, 1793 m. duota pievų, 1796 m. – pinigų. Rokitai bažnyčią atnaujino: navos gale pastatė vargonų chorą, o buvusio choro vietoje, bokšte, įrengė patalpas klebonui gyventi, bokšto išorėje pristatė laiptus. Rekonstruota bažnyčia pašventinta 1794 m.
1812 m. visi rokitų mediniai pastatai sudegė. Per gaisrą nukentėjo ir bažnyčia. Ilgainiui likęs vienas vienuolis rokitas nebepajėgė rūpintis ligonine. 1824 m. bažnyčia su ligonine atiduota gailestingosioms seserims šaritėms (< pranc. charité – labdara). 1843 m. medinį ligoninės pastatą su visu turtu perėmė Kauno magistratas. Ligonius toliau leista slaugyti šaritėms. Šaričių vienuolynas uždarytas 1864 m., seserys vienuolės išvyko į Lenkiją.
1871 m. ligoninė perkelta į atstatytą pranciškonų vienuolyną. Šaritės pastatė atskirą mūrinį namelį kapelionui, o bažnyčios bokšte įrengė koplyčią ir ten pastatė Nukryžiuotojo Išganytojo figūrą; suremontavo bažnyčią. Iškėlus ligoninę, jos pastate įsikūrė muzikantai. Po 1880 m. senoji ligoninė nugriauta, o jos vietoje pastatytas privatus mūrinis namas. Nuo 1864 m. bažnyčia buvo Kauno parapijos filija. Apie 1920 m. nutinkuoti fasadai.
1921 m. bažnyčia perduota marijonams. Jie šventoriaus kampe pastatė mūrinį vienuolyną. 1948 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Bažnyčia paversta medicinos įrangos sandėliu. Marijonų vienuolyne įsikūrė administracinės įstaigos, vėliau Požėlos rajono komunistų partijos ir vykdomasis komitetai.
1988 m. pradėjus statyti šių administracinių įstaigų priestatą ir rengiantis nugriauti bažnyčią, visuomenė pasipriešino. 1988 m. vasarą pradėti bažnyčios architektūriniai tyrimai, o 1989 m. – restauravimas. Nuo 1991 m. vyksta pamaldos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algė Jankevičienė. Šv. Gertrūdos bažnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 611 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1928 m., Nr. 12, 12-13 psl. [1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kauno buvęs Rokitų (vėliau - Šaričių, dabar - Marijonų) vienuolynas ir šv. Gertrūdos bažnyčia Archyvuota kopija 2007-09-21 iš Wayback Machine projekto.
