Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčia

Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčia
	Bažnyčia 2014 m.
Arkivyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Vilniaus I
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Vilnius
Adresas	Subačiaus g. 26
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta	1730 m.
Stilius	barokas

54°40′36″š. pl. 25°17′46″r. ilg. / 54.6767°š. pl. 25.2961°r. ilg. / 54.6767; 25.2961

Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia (arba Vilniaus misionierių bažnyčia) – bažnyčia Vilniaus senamiestyje, šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, anksčiau priklausiusi misionieriams.^[1] Kultūros paveldo objektas Nr. 27327.^[2]

Istorija

1687 m. Vilniuje apsigyveno vienuoliai misionieriai. Iš pradžių jie įrengė koplyčią, o netrukus pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. 1695 m. su Latgalos kariuomenės vado Jono Teofilio Pliaterio ir jo žmonos Aleksandros fundacija pradėta statyti bažnyčia. 1730 m. bažnyčią pašventino Vilniaus sufraganas Jurgis Ancuta. 1750–1754 m. pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą paaukštinti bokštai, užstatyti frontonai, 1755–1756 m. pristatytas prieangis.^[3]

Pirmą kartą bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo 1812 m. prancūzmečiu, kai čia įsikūrė kariuomenės dalinys. 1839 m. vienuolyne buvo įrengtas kalėjimas, kuriame kalinti S. Konarskio sukilimo dalyviai. 1844 m. caro įsaku bažnyčia ir vienuolynas uždaryti. 1859 m. misionierių pastangomis bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1862 m. atnaujintos pamaldos. XIX a. 2-ojoje pusėje keliskart remontuota. XX a. viduryje vėl uždaryta, jos patalpose įrengtos Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų saugyklos.^[3]

1993 m. gegužės 19 d. bažnyčia perduota Vilniaus arkivyskupijos kurijai, ja laikinai naudojasi Lietuvos nacionalinis muziejus.^[3]

Istoriniai vaizdai
XIX a.
1876 m.
1896 m.
1904 m. paveikslas, dail. Ferdinandas Ruščicas
1914 m.
1915–1918 m.

Architektūra

Bažnyčia bazilikinė, trinavė, prie siaurų šoninių navų prijungta po 2 koplyčias. Presbiterija užbaigta pusapskrite apside. Po bažnyčia yra 12 patalpų rūsiai. Interjeras kuklus, buvo 7 altoriai.^[3] Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.