Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°49′00″š. pl. 24°50′25″r. ilg. / 54.816658°š. pl. 24.84025°r. ilg. / 54.816658; 24.84025

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia
Kazokiskes church.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Elektrėnų
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybė
Gyvenvietė Kazokiškės
Adresas Bažnyčios g. 22
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1609 m.
Interjeras

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus.

Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1609 m. ant Kazokiškių kalvelės dvarininkas Stanislovas Beinartas pastatydino bažnyčią ir ją perdavė dominikonams. Į ją 1680 m. atvežta Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija (žmonių nuo 1700 m. laikoma stebuklinga; originalas Neapolyje). Kazokiškės 16491864 m. priklausė Paparčių dominikonų vienuolynui. Nuo 1700 m. Kazokiškėse nuolat gyveno kunigas. Kazokiškės buvo Paparčių parapijos, po 1864 m. – Žaslių parapijos filija.

17821790 m. bažnyčia rekonstruota. Manoma, kad rekonstrukcijos projekto autorius yra Augustinas Kosakauskas, o barokinė fasado dalis likusi iš senosios bažnyčios. 1905 m. kunigas Jonas Bobkevičius prisaikdino bažnyčios lankytojus kalbėti tik lenkiškai. Jis lietuvių šeimų vaikus rašydavo į juodąją knygą.

1948 m. klebonas Juozapas Čaplikas suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė, vienanavė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šalia vartų – tinkuoto mūro varpinė. Šventoriuje yra senos kapinės.

Bažnyčios viduje – paveikslai „Švč. Dievo Motina su Kūdikiu“ (XVII a., gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių), „Šv. Kazimieras“, bažnyčios fundatoriaus S. Beinarto portretas (abu XVIII a.) ir kiti, taip pat skulptūra „Nukryžiuotasis“ (XIX a.), geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.), kryželis (1799 m.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]