Benediktinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benediktinai
Medalla San Benito.PNG
Vienuolija Benediktinai
Įsteigta VI a.
Lietuvoje nuo XV a.

Benediktinai, oficialiai Šv. Benedikto ordinas (lot. Ordo Sancti Benedicti, OSB) – seniausias katalikų vienuolių ordinas, kurį 529 m. pradžioje įkūrė šv. Benediktas.[1] Dėl savo religinio abito jie dar kartais vadinami ir tamsiaisiais vienuoliais.

Nors benediktinai save ir laiko ordinu, jie nėra pavaldūs vienai hierarchijai ir yra išsiskirstę į autonominių vienuolynų grupes. Ordiną tarptautiniu mastu atstovauja Benediktinų konfederacija – 1893 m. įkurta organizacija, skirta atstovauti Ordino bendrus interesus. Benediktinai neturi aukščiausiojo vadovo ar motininės būstinės, pasižyminčios universaliomis galiomis kitų vienuolynų atžvilgiu, tačiau renka vyresnįjį abatą, kuris benediktinus atstovauja Vatikane bei visame pasaulyje.[2] Pirmasis vienuolynas įkurtas Italijoje, į LDK benediktinai atvyko XV a. pr.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alston, Cyprian (1907). "Benedictine Order" . In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 2. New York: Robert Appleton Company.
  2. „Lex Propria Confoederationis Benedictinae [Benediktinų Konfederacijos įstatymas]“ (PDF). www.osb.org (lotynų k.). Šv. Benedikto Ordinas. 2008. Nuoroda tikrinta 2021 m. spalio 9 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]