Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°14′11″š. pl. 25°46′59″r. ilg. / 54.2364°š. pl. 25.7830°r. ilg.
Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2007 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Šalčininkų |
| Savivaldybė | Šalčininkų rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Norviliškės |
| Adresas | Ašmenos g. 1 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1929 m. |
| Stilius | Zakopanės stilius |
| Klebonas | Renatas Švenčionis (2025) |
 | |
Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Norviliškių kaime, 12 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių, Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Sudėtingos konfigūracijos. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Norviliškės XVI a. buvo Surviliškių dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai (tarp jų retų spaudinių ir dvi lietuviškos knygos). 1831 m. pradėta statyti nauja bažnyčia.[1]
1832 m. caro valdžia vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Bažnyčia nugriauta, medžiaga panaudota Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statybai. 1905–1915 m. vienuolyne veikė privati mergaičių žemės ūkio mokykla. 1909 m. norėta pastatyti mokinių koplyčią, bet statybos valdyba nepatvirtino prasto projekto. Surviliškių parapijiečių lėšomis 1929 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 545
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
