Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°21′29″š. pl. 24°50′27″r. ilg. / 54.357956°š. pl. 24.840696°r. ilg. / 54.357956; 24.840696

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Church of Valkininkai.JPG
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Varėnos
Savivaldybė Varėnos rajonas
Gyvenvietė Valkininkai
Statybinė medžiaga akmenų ir plytų mūras
Pastatyta 1837 m.
Stilius klasicizmas

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia stovi Valkininkų miestelyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia žinoma Valkininkų bažnyčios 1555 m. fundacija. 1611 m. inventoriuje minima prie turgavietės naujai pastatyta bažnyčia. 16351650 m. Valkininkuose pastatytas mūrinis vienuolynas su bažnyčia.

1655 m. parapinė bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Vietoje 1772 m. sudegusios parapinės bažnyčios pastatyta laikina, kurią 1818 m. sausio 17 d. audra sugriovė. Pamaldos perkeltos į kapų koplyčią. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.

Parapinei bažnyčiai 1822 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Kuklių ir Puodžių kaimai. Vienuolynas turėjo jurisdiką Valkininkuose ir Kuršių kaimą. Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė ir pavertė kareivinėmis. Vienuolyno bažnyčia 18321837 m. naudojosi parapijiečiai. Po 1837 m. valdžia ją pertvarkė į stačiatikių kariuomenės cerkvę, 1883 m. perstatė į viešą cerkvę. 19411944 m. čia buvo karo belaisvių stovykla. 1944 m. hitlerininkai pastatą susprogdino.

18221837 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1854 m. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskas. Dar 1881 m. prašyta leidimo padidinti parapinę bažnyčią. Valdžia neleido, o kleboną V. Živoronoką už aukų rinkimą iškėlė iš Valkininkų. 1885 m. parengtas naujas bažnyčios padidinimo projektas. Vėl neleista statyti, nes bažnyčia savo išvaizda būtų nustelbusi stačiatikių cerkvę. 18951898 m. bažnyčia padidinta.

Valkininkuose 18841892 m. klebonavęs Silvestras Gimžauskas (1844–1897) skųstas valdžiai dėl lietuviškos spaudos platinimo, dėl jo nepageidautinos įtakos valdinei mokyklai. Jam buvo iškeltos kelios bylos. Valdžiai pareikalavus S. Gimžauskas iš Valkininkų pašalintas. Nuo 1918 m. klebonavęs Jonas Karvelis (1874–1933) Lenkijos valdžios persekiotas, 1927 m. suimtas ir ištremtas į nepriklausomą Lietuvą.

1944 m. Valkininkų klebonas Juozas Bardišauskas išprašė nacių leisti palaidoti Pirčiupių kaimo aukas. Vėliau jis vadovavo vietinei pogrindžio organizacijai „Lietuvos partizanų sąjunga“. 19461949 m. klebonavęs Stanislovas Kakarieka persekiotas, baustas už vaikų katekizaciją. Klebonui Algimantui Keinai valdžia 1970 ir 1973 m. trukdė remontuoti bažnyčią.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su priestatu. Vidus 3 navų. Šventoriuje palaidoti Valkininkų klebonai Juozas Mironas (1865–1918), Nikodemas Mykolas Abaravičius (1878-1945) ir kraštotyrininkas Pranas Bieliauskas (1883–1957). Šventoriaus tvora akmenų mūro.