Latvijos rusai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XIX a. Rėzeknės apskrities rusų valstiečių namai Latvijos Etnografiniame buities muziejuje

Latvijos rusai – didžiausia tautinė mažuma Latvijoje, sudaranti 26,9 % šalies gyventojų (2011 m.).[1] Remiantis 2017 m. duomenimis iš 557 618 jų 351 900 (63,1 %) turi Latvijos pilietybę, 159 069 (28,5 %) – ne.[2] Dauguma jų gyvena didesniuose miestuose: Rygoje (42,3 % miesto gyventojų), Daugpilyje (53,5 %).[3] Taip pat Latvijos Rytuose, pasienyje su Rusija.

Žmonės atvykę į Latviją sovietinės okupacijos metu ir jų palikuonys gimę iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. norint gauti Latvijos pilietybę turi pereiti natūralizacijos procesą. Vaikai gimę po nepriklausomybės atkūrimo automatiškai gauna Latvijos pilietybę. Tačiau jeigu abudu tėvai yra nepiliečiai jie turi teisę pasirinkti ar duoti vaikui Latvijos pilietybę ar ne.

Po Sovietų Sąjungos iširimo pagrindinė sąlyga keliama gaunant pilietybę buvo latvių kalbos, jos istorijos ir konstitucijos egzaminų išlaikymas. 2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes Europos Sąjungoje leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.[4][5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1660 m. Daugpilyje buvo įkurta rusų sentikių bendruomenė. 1789 m. Rygoje buvo įkurta pirmoji Rygoje rusų mokykla (veikė iki 1915 m.). 1897 m. rusai sudarė 12% Latvijos gyventojų[6], o Rygoje 15,75 %[7]. 1918 m. paskelbus nepriklausomybę, visi Latvijos gyventojai įgijo jos pilietybę. Latvijoje 1935 m. rusai sudarė 10,6 %. Dauguma jų gyveno Rygoje ir Latgaloje. 52 % Latvijos rusų išpažino stačiatikybę, o 45 % sentikybę. Iki 1934 m. valstybės perversmo rusai turėjo kultūrinę autonomiją. Buvo 85 sentikių ir 79 stačiatikių parapijos, turėjo savo mokyklas ir rusų k. leidžiamą spaudą.

Rusai daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Tuo metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę buvo suteiktas nepiliečių statusas. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Dalis rusų nustojus galioti Sovietų Sąjungos pilietybei, atsisakė laikyti latvių ar rusų kalbos egzaminą ir liko be jokių šalių pilietybių. Taip apie 14 % gyventojų liko be pilietybės. Žlugus SSRS dalis rusų grįžo į Rusiją.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Skaitliski lielāko tautību pārstāvju skaits un atsevišķu tautību īpatsvars iedzīvotāju kopskaitā Archyvuota kopija 2012-01-29 iš Wayback Machine projekto.
  2. Latvijas iedzīvotāju sadalījums pēc nacionālā sastāva un valstiskās piederības Archyvuota kopija 2018-04-17 iš Wayback Machine projekto.
  3. Citizenship in Latvia Archyvuota kopija 2007-10-19 iš Wayback Machine projekto., Latvian Foreign Ministry site, retrieved December 21, 2007
  4. „Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02. 
  5. „Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-02. 
  6. Андрей Солопенко. Русские в Латвии. Сколько их было, есть и будет? // Baltnews.lv : портал. — 2015. — 12 декабря
  7. Первая всеобщая перепись населения Российской Империи 1897 г. Распределение населения по родному языку и уездам 50 губерний Европейской России