Mordviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mordviai
Mordvės su erzių tautiniais rūbais
Mordvės su erzių tautiniais rūbais
Gyventojų skaičius ~800 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
744 237 (2010 m.)

Ukraina Ukraina:
9 331 (2001 m.)
Kazachstanas Kazachstanas:
8 013 (2009 m.)
Uzbekija Uzbekija:
5 000 (2000 m.)
Kirgizija Kirgizija:
1 513 (1999 m.)
Baltarusija Baltarusija:
877 (2009 m.)
Estija Estija:
562 (2000 m.)
Latvija Latvija:
392 (2011 m.)

Kalba (-os) mokšų, erzių, totorių, rusų
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės mariai, muromai, merai, meščerai

Mordviai (rus. мордва) – Rusijoje gyvenanti tauta, kalbanti viena finougrų kalbų. Iš viso jų yra apie 800 000. Finougrų palikuonys mordviai įsikūrę daugiausia Mordvijoje, kurioje sudaro apie 40 proc. visų gyventojų (333,1 tūkst. 2010 m. duomenimis). Kartu šiame Pavolgio regione gyvena giminingi mariai, muromai, merai, meščerai.

Mordviai kalba mordvių kalbomis, kuriose išskiriamos mokšų ir erzių kalbos, naudojančios kirilicos raidyną. Tačiau mordvių kalba įvardinama ir kaip atskira kalba, o mokšų ir erzių kalbos prilyginamos jos tarmėms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mordvių gentys IX a. (pilka spalva)

Tiesioginiai mordvių protėviai – Riazanės-Okos gentys. VI a. mordvius pirmą kartą mini gotų istorikas Jordanas. Viduramžiais mordvių gentys vyravo Mordvių žemėje (dab. Pavolgyje). XVI a. Rusijai nukariavus Kazanės chanatą, jos sudėtyje atsidūrė ir mordvių žemės. Kraštas buvo padalintas trims gubernijoms, čia kėlėsi kolonistai rusai. XVIII a. visame krašte mordvių teliko 25 proc. Mordviai ilgai išliko pagonimis, bet XIX a. pradžioje jau dauguma mordvių buvo tapę krikščionimis.

Vladimiras Toporovas ir Olegas Trubačiovas nustatė, kad visame rytiniame baltų teritorijos pakraštyje buvo Pavolgio finai, daugiausia mordvių protėviai. Su jais baltai palaikė tiesioginius ryšius. Mordviai per tarpininkus Baltijos finus gavo baltizmų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]