Huculai

Huculai
Huculai trembitininkai (1930 m., Lenkija)
Gyventojų skaičius	~51 400
Populiacija šalyse	Ukraina: 21 400  Rumunija: 30 000
Kalba (-os)	ukrainiečių, rumunų
Religijos	stačiatikybė
Giminingos etninės grupės	boikai, lemkai, ukrainiečiai

Huculai (ukr. гуцули, vns. гуцул; rumun. huţuli, vns, huţul) - Karpatų kalniečių ukrainiečių etninė grupė. Kartu su lemkais ir boikais laikomi Karpatų tikraisiais vietiniais gyventojais.

Gyvena:

• Ukrainoje (huculų žemių (Huculščinos) plotas - 6,5 tūkst. km²):
  • Ivano Frankivsko srityje: Verchovinos ir Jaremčės rajonai, Kosivo ir Nadvirnos rajonų pietinės dalys,
  • Černivcių srityje: Putilos rajonas ir Vižnicos rajono pietinė dalis,
  • Užkarpatės srityje: Rachivo rajonas,
• Rumunijos pasienyje su Ukraina: Maramurešo žudecas.

Pagal 2001 m. Visos Ukrainos gyventojų surašymą 2001 metais 21 400 Ukrainos gyventojų save laikė huculais..

Iki 1945 m. huculai buvo suskaldyti. Iki Pirmojo pasaulinio karo (nuo 1867 m.) jie priklausė Austrijai-Vengrijai, o po Pirmojo pasaulinio - Lenkijai, Rumunijai ir Čekoslovakijai.

Pavadinimo etimologija

Pavadinimo huculai kilmę aiškina kelios hipotezės:

• kilęs iš rumun. hoţ, hoţul 'vagis';
• kilęs iš slaviško žodžio kochul 'bastūnas, migrantas', nes seniau jų gyvenimo būdas buvo pusiau klajoklis;
• kilęs iš tiurkų ogūzų genties Uzy pavadinimo;
• kilęs iš Didžiosios Moravijos kunigaikščio Hecilos (Hetsyla) vardo.

Kilmė

Huculų kilmę aiškina kelios hipotezės:

• Huculai yra baltųjų chorvatų, kurie gyveno šiame regione IV-XII a., arba slavų genties uličių, kurie pečenegų spaudžiami pasitraukė iš ankstesnės gyvenamosios vietos prie Pietų Bugo, palikuonys. Huculai laiko save ukrainiečių tautos dalimi, nors save išskiria kaip subetnosą.
• Huculai buvo ankstyvieji neromanizuoti trakai ar dakai, kurie vėliau asimiliavosi slavų aplinkoje.
• Huculai buvo paskutiniai romanizuoti dakai. Rumunų poetas Mihai Eminescu, gyvenęs Bukovinoje ir sutikdavęs huculus, tikėjo, kad huculai yra kilę iš suslavėjusių laisvųjų dakų.
• Huculai yra laisvųjų dakų ir gotų, kurie kartu gyveno Bukovinoje, mišinys.

Ekonomika

Nuo seno pagrindiniai huculų verslai buvo galvijininkystė kalnų ganyklose, miško verslai, medienos plukdymas kalnų upėmis. Sodininkystė ir daržininkystė buvo antraeilis pragyvenimo šaltinis. Išvystyti dailieji amatai - medžio drožyba ir deginimas, odos ir vario dirbinių gamyba, puodininkystė, audimas.

Kultūra

Tautiniai huculų muzikos instrumentai:

• telenka - atvira fleita be skylučių, gaminama iš lazdyno ar gluosnio.
• sopilka - fleita su skylutėmis
• trembita - dakų kilmės Alpių ragas.
• dūdmaišis
• cimbolai
• dambrelis (ukr. Дримба)

Išlikę šamanizmo likučiai.,.

Tradicinę huculų kultūrą atstovauja spalvingi ir sudėtingi amatų dirbiniai - drabužiai, skulptūra, medžio drožiniai, metalo gaminiai, dembliai, keramika, margučiai (ukr. писанка). Dailiaisiais amatais, dainomis bei šokiais užsiima ir huculai, gyvenantys kitose šalyse.

Ukrainos huculų kultūra labai artima kaimyninės Vakarų ir Pietvakarių Ukrainos kultūrai., ypač lemkų ir boikų. Šios grupės taip pat panašios į kitas kalniečių slavų grupes, pvz., goralus Lenkijoje ir Slovakijoje. Huculų kultūra panaši ir į valachų kultūras - Moravijos valachus Čekijoje ir valachus Rumunijoje.. Daugelis huculų yra unitai ar stačiatikiai.

Huculų bendruomenės tradiciškai užsiima miškininkyste ir miškakirtyste, galvijininkyste ir avininkyste. Manoma, kad huculai išvedė arklių veislę, vadinamą huculų poniai.

Vienu svarbiausių vyrų huculų atributų laikomas ilgakotis kirvukas.

Galerija

• 
  Keliaujantys huculai (Galicija, 1872 m.). Litografija
• 
  Huculai
• 
  Huculė
• 
  Huculių vestuvinės suknelės (2005 m.)