Agulai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Agulai
Gyventojų skaičius ~35 000
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija (2010 m.): 34 160
Kalba (-os) agulų
Vėliava Флаг агульского народа.jpg
Religijos islamas (sunizmas)
Giminingos etninės grupės lezginai, arčinai, buduchiai, rutulai, tabasaranai, kitos Kaukazo tautos
Commons-logo.svg Vikiteka: AgulaiVikiteka

Agulai (sav. Агъулар) – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietų Dagestane (daugiausia Agulų rajone, šiek tiek Tabasaranų, Derbento, Kuracho rajonuose). Bendra populiacija – ~35 tūkst. žmonių. Šneka agulų kalba, priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, kuri turi daug tarmių: Tpigo, Kersio, Košano, Burkichano, Fičio. Plačiai vartoja lezginų, rusų, azerbaidžaniečių kalbas. Išpažįsta islamą (sunitai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Agulų gyvenvietė Burkichanas

VII a. armėnų šaltiniuose minimi kaip „agutakaniai“, o VIIIIX a. arabų šaltiniuose aprašomi Kušanderės tarpeklio gyventojai. Etnoninimas kildinamas nuo Agulderso tarpeklio pavadinimo. XIV–XVIII a. pateko į Kazikumucho kunigaikštystę. Nuo XIX a. prijungti prie Rusijos.

Verslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Agulai verčiasi daugiausia žemdirbyste (kviečiai, rugiai, miežiai, žirniai, kiti ankštiniai, nuo XIX a. – bulvės, česnakai, svogūnai, morkos) ir gyvulininkyste (galvijų, avių, arklių, mulų, asilų auginimas). Namudiniai verslai – odos, vilnos apdirbimas, akmens, medžio raižymas. Dabar lygumų agulai verčiasi vynuogininkyste, sodininkyste, daržininkyste. Kalnuose tebeaudžiami kilimai.

Buitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų kaimai kupetiniai-terasiniai arba padrikieji-laiptiški, lygumose – kupetiniai, mišrūs. Aūlai gerai įtvirtinti, su apsauginiais bokštais. Kaimuose namai greta vienas kito, gatvelės siauros, primena laiptines. Būstas akmeninis, stačiakampio plano, 2–3 (kartais 4) aukštų, plokščiu stogu, siaurais langais, vieneriomis durimis. Nuo XIX a. ėmė plisti didesni namai su terasomis, balkonais.

Apranga panaši į kitų Kaukazo tautų, naudojami sidabriniai papuošalai.

Būdingi mėsiški, pieniški, miltiniai patiekalai: chinkaliai, koldūnai, virtiniai, sūris ir kt.

Papročiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo bendruomenė sudaro atskirą socialinį-ūkinį vienetą. Išlikę kraujo giminystės nulemti endogaminiai visuomeniniai dariniai – tuchumai. Šeima mažoji, bet iki XX a. pr. dar būta išplėstinių šeimų (15–20 narių). Būdingas vaišingumas, pagarba vyresniesiems.

Išlikęs turtingas folkloras: pasakos, legendos, apeiginės, lyrinės dainos, posakiai, patarlės, raudos. Muzikiniai instrumentai: zurna, būgnas, taras, sazas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998