Setai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Setai
Setai
Setai
Gyventojų skaičius ~ 13 tūkst.
Populiacija šalyse Estija Estija
Rusija Rusija
Kalba (-os) veru, estų
Vėliava Flag of Setomaa.svg
Religijos stačiatikiai
Giminingos etninės grupės kiti finougrai

Setai (savivardis: setokõsõq, setoq, est. setud, rus. cету, псковская чудь, полуверцы) – finougrų etninė grupė, kuriai priklauso apie 13 tūkstančių Estijos gyventojų, gyvenančių šalies pietryčių Verumos ir Pelvamos apskrityse. Nedidelė jų dalis – 214 žmonių (2010 m. duomenimis) – gyvena Rusijoje, daugiausiai pasienyje su Estija, Pskovo srities Pečioros rajone. Setų gyvenamos teritorijos vadinamos Setuma.

Setumos žemė (žalia spalva) užima pasienio teritoriją Estijoje ir Rusijoje

Oficialiai Estijoje setai nelaikomi nacionaline mažuma, jų kalba priskiriama pietų estų kalbos dialektui, dar vadinamam veru kalba.

Kultūra ir religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžiuočiams užkariaujant Livoniją, dalis setų bėgo į rytus – Pskovo žemes, kur jie ilgai išlaikė pagonybę. Priešingai nuo estų liuteronų, setai yra stačiatikiai, šį tikėjimą priėmę XVXVI a., iškart po pagonybės. Tuo tarpu patys estai apsikrikštijo XIII a. (liuteronais tapo nuo XVI a.), todėl setai išlaikė seniausius finougrų ikikrikščioniškos kultūros tradicijas.

Kelis šimtmečius laikęsi stačiatikybės, setai neturėjo Biblijos vertimo. Šalia gyvenę rusai setų nelaikė tikrais krikščionimis, vadindami juos „pusiautikiais“ (rus. полуверцами). Dažnai šis pavadinimas tarnavo kaip etnonimas.

Tradicinis setų kostiumas skiriasi nuo estų kostiumo, nes yra perėmęs daugelį rusų aprangos detalių. Moterys dėvėjo sarafanus, vyrai – šone užsegamus marškinius, vadinamus kosovorotka, nešiojo megztas pirštines, kojines su dvispalviu (baltu su rudu) geometriniu ornamentu.

Setų tradicijos ir gyvenimo būdas pristatomi Obinitsos muziejuje (Estijoje, Veru apskr., Meremejės parapijoje (Meremäe vald)),[1] taip pat Sigovo (Radajos) kaimo muziejuje (Rusijoje, Pečioros rajone).[2]

Iki šių dienų išlikę senovinių setų gyvenviečių bei tradicinių žvejų kaimelių. Šiai etninei grupei būdinga ne tik savita architektūra, tradicijos, kulinarija, rankdarbystė, bet ir savita kalba. Setai garsėja ir savitomis tradicinėmis dainomis, vadinamosiomis lylomis. Tai toks dainavimo būdas, kai vienas dainininkas improvizuoja, o choras atkartoja šias improvizacijas. Tradicinėms setų sodyboms būdingas vidinis kiemas, kurį iš visų pusių apsupa trobesiai. Į kiemą patenkama pro aukštus vartus. Tai patvirtina principą „mano namai – mano tvirtovė“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]