Kroatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kroatai
Gyventojų skaičius 7-8 000 000[1]
Populiacija šalyse Kroatijos vėliava Kroatija
  3 550 000 (2021)[2]
Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
544 780 (2013)[3]

Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
  414 714 (2012)[4]–1,200,000 (apytiksliai)[5]
Vokietijos vėliava Vokietija
   500 000 (2021)[6]
Čilės vėliava Čilė
   400 000[7]
Argentinos vėliava Argentina:
   250 000[8]
Austrijos vėliava Austrija
   221 719 (2020)[9]
Australijos vėliava Australija:
   164 362 (2021)[10]
Kanados vėliava Kanada
   133 965 (2016)[11]
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
   100 000[12]
Šveicarijos vėliava Šveicarija
   80 000 (2021)[13]
Brazilijos vėliava Brazilija
   70 000[8]
Italijos vėliava Italija
   60 000[14]
Slovėnijos vėliava Slovėnija
   50 000 (apytiksliai)[15]
Paragvajaus vėliava Paragvajus
   41 502 (2023)[16]
Prancūzijos vėliava Prancūzija
   40 000 (apytiksliai)[17]
Peru vėliava Peru
   6 000[8]
Kolumbijos vėliava Kolumbija
   5 800 (apytiksliai)[8][18]
kitur:
   200 000

Kalba (-os) kroatų
Religijos katalikybė
Giminingos etninės grupės serbai, bosniai ir kt. pietų slavų tautos

Kroatai (savivardis Hrvati 'chorvatai') – indoeuropiečių šeimos pietų slavų grupei priklausanti tauta, kalbanti kroatų kalba, daugiausia gyvenanti Balkanų pusiasalyje (Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kt.). Taip pat didelės kroatų diasporos gyvena Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje (Čilė ir Argentina). Dauguma kroatų – Romos katalikai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 5–6 mln. kroatų.

Autochtoninės kroatų mažumos gyvena:

Kroatai susiformavo iš slavų genčių, atsikrausčiusių į Balkanų pusiasalį. 200 m. pr. m. e. graikų užrašuose pirmąkart paminėtas kroatų (chorvatų) vardas (Horouathos).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bellamy, Alex J. (2003). The Formation of Croatian National Identity: A Centuries-Old Dream. Manchester, England: Manchester University Press. p. 116. ISBN 978-0-71906-502-6. Suarchyvuota iš originalo 27 September 2023. Nuoroda tikrinta 12 July 2020.
  2. „Central Bureau of Statistics“. Dzs.hr. Suarchyvuota iš originalo 17 May 2019. Nuoroda tikrinta 2013-03-26.
  3. Sarajevo, juni 2016. Cenzus of Population, Households and Dwellings in Bosnia and Herzegovina, 2013 Final Results (PDF). BHAS. Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 December 2017. Nuoroda tikrinta 30 June 2016.
  4. Results   American Fact Finder (US Census Bureau)
  5. Croatian diaspora in the USA Archyvuota kopija 7 May 2021 iš Wayback Machine projekto.. "It has been estimated that around 1,200,000 Croats and their descendants live in the USA."
  6. „State Office for Croats Abroad“. Hrvatiizvanrh.hr. Suarchyvuotas originalas 30 September 2018. Nuoroda tikrinta 18 March 2015.
  7. Diaspora Croata Archyvuota kopija 9 May 2016 iš Wayback Machine projekto. El Ministerio de Relaciones Exteriores de la República de Chile evalúa que en ese país actualmente viven 380.000 personas consideradas de ser de descendencia croata, lo que es un 2,4% de la población total de Chile.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 „Status of Croatian immigrants and their descendants abroad“. Republic of Croatia: State Office for Croats Abroad. Suarchyvuotas originalas 13 February 2019. Nuoroda tikrinta 20 July 2013.
  9. Census 2001[neveikianti nuoroda]Šablonas:Cbignore "Tabelle 5: Bevölkerung nach Umgangssprache und Staatsangehörigkeit", page 60 "131,307 Croatians + 19,412 Burgenland Croats = 150,719. In the Austrian census, Burgenland Croats are separate from the main Croat group."
  10. „Cultural diversity: Census Information on country of birth, year of arrival, ancestry, language and religion“. Australian Bureau of Statistics. 9 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 2 July 2023. Nuoroda tikrinta 7 October 2022.
  11. „Immigration and Ethnocultural Diversity Highlight Tables“. statcan.gc.ca. 25 October 2017. Suarchyvuota iš originalo 27 October 2017. Nuoroda tikrinta 28 September 2018.
  12. „Carter: NZ Celebrates 150 Years of Kiwi-Croatian Culture“. voxy.co.nz (anglų). Suarchyvuota iš originalo 31 December 2019. Nuoroda tikrinta 2022-11-29.
  13. „2006 Figures Publ.Document.88215.pdf“ (PDF). p. 68. Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 June 2008. Note: Petra-P12, gives a 40,484 number. as of 2004 Archyvuota kopija 11 January 2012 iš Wayback Machine projekto. page 12 2.1.1. Ständige ausländische Wohnbevölkerung nach Nationalität 2001–04, gives a 44,035 number.
  14. „Croatian diaspora in Italy“ (anglų). Središnji državni ured za Hrvate izvan Republike Hrvatske. Suarchyvuotas originalas 5 July 2020. Nuoroda tikrinta 25 January 2020.
  15. „Statistini urad RS – Popis 2002“. Suarchyvuota iš originalo 6 August 2011. Nuoroda tikrinta 18 March 2015.
  16. „Situación actual y proyecciones del desarrollo futuro de la población de origen croata en Paraguay“ (PDF). imin.hr. January 2023. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 3 February 2023. Nuoroda tikrinta 30 April 2023.
  17. „Présentation de la Croatie“ (prancūzų). Ministry of Foreign Affairs and International Development. Suarchyvuota iš originalo 30 June 2016. Nuoroda tikrinta 28 June 2016.
  18. „República de Croacia“. Cancillería. 26 September 2013. Suarchyvuota iš originalo 22 December 2014. Nuoroda tikrinta 20 February 2015.