Darginai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Darginai
Gyventojų skaičius ~600 000
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija (2010 m.):
589 386
Dagestano vėliava Dagestanas: 490 384
Kalba (-os) darginų
Religijos islamas (sunizmas)
Giminingos etninės grupės lakai, avarai, kitos Kaukazo tautos

Darginai (sav. дарган, даркан) – Kaukazo tauta. Gyvena Rusijoje, pietiniame Dagestane, tai antra pagal gausumą šios respublikos tauta (po avarų, 16,5 %). Gausiausiai gyvena Dachadajevo, Sergokalos, Akušos, Kaitago, Levašio rajonuose. Taip pat nemaža darginų įsikūrę kituose Dagestano rajonuose, Stavropolio krašte, Rostovo, Astrachanės srityse, Kalmukijoje, keli šimtai gyvena Ukrainoje, Vidurinėje Azijoje. Bendra populiacija – ~600 tūkst. žmonių. Šneka darginų kalba, priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai. Ji turi daug tarmių: Akušo (literatūrinė), Cudacharo, Uracho, Sirchio, Mekegino, Chaidako, Muerino, Gubdeno, Kadaros, Kubačo, Čirago, Megebio ir kt. Išpažįsta islamą (sunitai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darginų paplitimas Dagestane

Darginus VIVII a. įvykių kontekste IX a. mini arabų autoriai. Pats darginų tautovardis minimas nuo XV a. Islamą priėmė XIV a. Nuo XIX a. pr. sudarė valstybinius junginius. 1813 m. Dagestaną užkariavus Rusijai, darginai prisijungė prie čečėnų karvedžio Šamilio sukilimo (1834–1859 m.), 1877 m. dalyvavo pasipriešinime. Tarybiniais metais daug darginų persikėlė į lygumas.

Verslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVI a. susiklostė trys skirtingi ūkiniai–kultūriniai arealai:

  • priekalnių ir lygumų darginai – vertėsi žemdirbyste (kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, ankštiniai) ir gyvulininkyste (galvijai);
  • vidutinkalnių darginai – vertėsi žemdirbyste ir ganykline avininkyste;
  • aukštikalnių darginai – vertėsi daugiausia avininkyste, šiek tiek žemdirbyste.

Tarp avių augintojų paplitę vilnos apdirbimo amatai (gelumbės, kilimų, palasų, mezginių gamyba). Taip pat apdirba metalą, medį, odą, akmenį. Darginai garsėja puošnių ginklų, juvelyrikos dirbinių gamyba, keramika, apdirbtais akmenimis, rakandais (amatininkystės centrai – Kubačis, Charbukas, Amuzgas, Sulevkentas, Gubdenas, Kaitagas ir kt.).

Papročiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darginų tradicinę savivaldą sudaro kaimo vyresniųjų taryba (джамаат). Būdinga mažoji šeima, nors iki XX a. pr. dar būdavo ir neišskirstytų šeimų. Giminė patrilinijinė, kildinama iš vieno protėvio.

Darginų kalnų kaimai kupetiniai, terasiniai, priekalnėse – laisvesnio plano, namai su kiemais. Kalnuose namai dviejų ir daugiau aukštų, plokščiais stogais, priekalnėse – 1–2 aukštų. Tarybiniais laikais atsidaro didesnių namų, dažnai su terasomis, čerpiniais ir metaliniais dvišlaičiais stogais, gatvės praplatėjo.

Darginų apranga tokia, kaip ir daugelio kitų Dagestano tautų: vyrai nešioja marškinius, kelnes, bešmetą, čerkesę, burką, avikailio kailinius, veltinius arba odinius batus, moterys – palaidines, plačias arba siauras kelnes, įvairius kailinius, odinius batelius. Galva dengia čuchta ir šydas, puoštas sidabro raštais.

Virtuvei būdingi miltiniai, mėsos, pieno patiekalai. Taip pat naudojami vaisiai, uogos, daržovės.

Išlikę darginų liaudies pasakos, legendos, padavimai, priežodžiai, patarlės, didvyrių dainos, baladės). Yra senosios mitologijos paveiktų kalendorinių ir šeimyninių apeigų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]