Rusijos tautos
Rusijos tautos – Rusijos federacijos gyventojai. Jų skaičius labai varijuoja nuo milijonų kaip rusų ir totorių atveju iki dešimčių tūkstančių samių ir ketų. Tarp 85 Rusijos Federacijos subjektų yra 21 tautinė respublika (skirta kuriai nors tautinei mažumai), 5 autonominiai kraštai (kur tautinės mažumos atstovų yra santykinai daug), Žydų autonominė sritis.
Europos tarybos komitetas 2007 m. išreiškė nerimą, kad Rusijoje iki šiol nesą antidiskriminacinių įstatymų, o esantys neveikia, nepaisant praneštų rasistinių nusikaltimų.[1] Komitetas taip pat nurodė, kad apribota tautinių mažumų galimybė dalivauti visuotiniame gyvenime, kai buvo panaikintos vietinių gyventojų kvotos regionų įstatymų leidžiamose institucijose.[1]
Nors Rusijos federacijos oficiali kalba yra rusų, tautinės respublikos gali turėti keletą oficialių kalbų. Dauguma jų ir turi po dvi kalbas: rusų ir vyraujančios tautinės mažumos. Europos tarybos komitetas 2007 m. paskelbė, kad šia teise tautinės mažumos naudojasi: Rusijoje yra 1350 laikraščių, 300 televizijos kanalų, 250 radijo stočių 50 tautinių mažumų kalbų. Be to nauji įstatymai leidžia tautinių mažumų kalbą naudoti federalinėje televizijoje.[1]
6260 mokyklų mokomi dalykai dėstomi 38 tautinių mažumų kalbomis, 75 tautinių mažumų kalbos dėstomos 10404 mokyklose. Valdžia stengiasi padidinti tautinių mažumų kalbų vadovėlių ir mokytojų kiekį, bet kai kurioms tautinėms mažumoms trūksta mokslo sava kalba.
Rusijoje yra 2000 tautinių mažumų visuomeninių asociacijų ir 560 tautinių kultūrinių autonomijų, bet jų finansavimas dažnai nepakankamas. Yra labai didelis skirtumas tarp tautų, kurios turi tautines respublikas ir tų, kurios ne.[2]
Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2010 m. visuotinį gyventojų surašymą, Rusijoje gyveno:[3]
- rusai (įskaitant kazokus ir pomorus) – 111,016 mln. (77,7 %)
- totoriai – 5,310 mln. (3,72 %)
- ukrainiečiai – 1,927 (1,35 %)
- baškirai – 1,584 (1,11 %)
- čiuvašai – 1,435 (1,01 %)
- čečėnai – 1,431 (1,0 %)
- armėnai (įskaitant čerkesogajus) – 1,182 (0,83 %)
- avarai (įskaitant andijus, didojus, arčinus ir kt.) – 0,912 (0,64 %)
- mordviai (mokšai ir erziai) – 0,744 (0,52 %)
- kazachai – 0,647 (0,45 %)
- azerbaidžaniečiai – 0,603 (0,42 %)
- darginai (įskaitant kaitagus ir kubačinus) – 0,589 (0,41 %)
- udmurtai – 0,552 (0,39 %)
- mariai – 0,547 (0,36 %)
- osetinai – 0,528 (0,37 %)
- baltarusiai – 0,521 (0,37 %)
- kabardinai – 0,516 (0,36 %)
- kumykai – 0,503 (0,35 %)
- jakutai – 0,478 (0,34 %)
- lezginai – 0,473 (0,33 %)
- buriatai – 0,461 (0,32 %)
- ingušai – 0,444 (0,31 %)
- vokiečiai – 0,394 (0,28 %)
- uzbekai – 0,289 (0,2 %)
- tuviai (įskaitant todžus) – 0,263 (0,19 %)
- komiai (įskaitant Ižmos komius, bet be permių) – 0,228 (0,16 %)
- karačiajai – 0,218 (0,15 %)
- čigonai – 0,204 (0,14 %)
- tadžikai – 0,200 (0,14 %)
- kalmukai – 0,183 (0,13 %)
- lakai – 0,178 (0,13 %)
- gruzinai (įskaitant adžarus, megrelus, svanus, lazus, ingilojus) – 0,157 (0,11 %)
- žydai – 0,156 (0,11 %)
- moldavai – 0,156 (0,11 %)
- korėjiečiai – 0,153 (0,11 %)
- tabasaranai – 0,146 (0,1 %)
- adygai – 0,124 (0,09 %)
- balkarai – 0,112 (0,08 %)
- turkai – 0,105 (0,07 %)
- nogajai – 0,103 (0,07 %)
- kirgizai – 0,103 (0,07 %)
- komiai permiai – 0,094 (0,07 %)
- graikai (įskaitant urumus) – 0,085 (0,06 %)
- altajiečiai (telengitai, tubalarai, čelkarai) – 0,074 (0,05 %)
- čerkesai – 0,073 (0,05 %)
- karelai – 0,060 (0,04 %)
- lenkai – 0,047 (0,03 %)
- nencai – 0,044 (0,03 %)
- abazinai – 0,043 (0,03 %)
- jezidai – 0,040 (0,03 %)
- evenkai – 0,038 (0,03 %)
- turkmėnai – 0,036 (0,03 %)
- rutulai – 0,035 (0,03 %)
- agulai – 0,034 (0,02 %)
- lietuviai – 0,031 (0,02 %)
- chantai – 0,030 (0,02 %)
Tarp 2002 ir 2010 m. labiausiai padaugėjo kirgizų (225,14 %), uzbekų (135,82 %), rusinų (131,96 %), dunganų (106,12 %), prancūzų (80,1 %), britų (79,58 %), tadžikų (66,73 %), italų (58,97 %), turkų meschetinų (48,14 %), labiausiai sumažėjo kerekų (-50 %), vietnamiečių (-46,75 %), čiulymų (-45,88 %), puštūnų (-45,41 %), karaimų (-43,99 %). Rusų skaičius šalyje taip pat nežymiai mažėja (-4,2 %), taip pat mažėja totorių, finougrų tautų, o gausėja Kaukazo tautų (čečėnų, darginų, avarų, armėnų, lezginų ir kt.), išeivių iš Vidurinės Azijos.
Rusai sudaro absoliučią gyventojų daugumą beveik visuose federaciniuose objektuose (daugiausia – 97,3 % – Vologdos srityje), išskyrus Kaukazo respublikas (ypač Ingušiją, Čečėniją ir Dagestaną), Pavolgio respublikose ir Jakutijoje sudaro apie trečdalį gyventojų.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Resolution on the implementation of the Framework Convention for the Protection of National Minorities, Committee of Ministers of Council of Europe, May 2, 2007
- ↑ „Report by Mr. Alvaro Gil-Robles on his Visits to the Russian Federation“. Council of Europe, Commissioner for Human Rights. 2005-04-20. Nuoroda tikrinta 2008-03-16.
- ↑ Всероссийская перепись населения 2010. Национальный состав населения РФ 2010 Archyvuota kopija 2021-12-23 iš Wayback Machine projekto.
