Rusijos lietuviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvių tremtinių kelias į Tolimuosius Rytus

Rusijos lietuviai – lietuvių tautybės žmonės, gyvenantys Rusijoje.

2010 m. gyventojų surašymo Rusijoje duomenimis,[1] šioje šalyje gyveno 31 400 lietuvių tautybės žmonių (2002 m. – 46 000).

Gausiausios lietuvių grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimyninėje Kaliningrado srityje gyvena apie 20 tūkstančių lietuvių.[2] Į Lietuvių bendruomenės sudėtį įeina 8 rajonų ir miestų lietuvių draugijos, taip pat Jaunimo Sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių lyga, Lietuvių kalbos mokytojų taryba. Narių skaičius 2000 m. buvo 1920. Veikia 8 lietuviškos pradinės klasės – Nemane, Sovetske ir Kaliningrade. Dar 28 bendrojo lavinimo mokyklose bei katalikų parapijose susibūrę lietuvių kalbos būreliai, sekmadieninės mokyklos bei vaikų etnografiniai ansambliai. Krašte platinama lietuviška spauda, nereguliariai leidžiamas leidinys „Naujasis varpas”.

Šiuo metu Sankt Peterburge gyvena ~3500 lietuvių, yra lietuvių namai (įsikūrę bute), leidžiamas laikraštis „Peterburgo lietuvis“, katalikų Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje (rus. Собор Успения Пресвятой Девы Марии), esančioje 1-ja Krasnoarmeiskaja g-vėje 11, laikomos lietuviškos mišios.[3]

Maskvoje gyvena ~2000 lietuvių. Lietuvių bendruomenės taip pat veikia daugelyje kitų miestų bei Sibiro regionuose, susijusiuose su 19411953 m. masiniais lietuvių trėmimais.[4]

Lietuvių organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR užsienio reikalų ministerija pateikia šiuos duomenis apie Rusijoje veikiančias lietuvių bendruomenes:[5]

  1. Rusijos Federacijos lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija (Maskva)
  2. Maskvos lietuvių kultūros bendrija (Maskva)
  3. Maskvos lietuvių regioninė nacionalinė kultūrinė autonomija (Maskva)
  4. Rusijos lietuvių bendrijų sąjunga (Sankt Peterburgas)
  5. Sankt Peterburgo nacionalinė regioninė lietuvių kultūrinė autonomija (Sankt Peterburgas)
  6. Altajaus krašto visuomeninė organizacija „Lietuvių kultūros draugija“ (Barnaulas)
  7. Buriatijos lietuvių kultūros bendrija (Ulan-Udė)
  8. Irkutsko srities lietuvių nacionalinis kultūros centras „Švyturys“ (Irkutskas)
  9. Jakutijos lietuvių bendrija „Gintaras“ (Jakutskas)
  10. Krasnojarsko regioninė lietuvių tautinė kultūrinė autonomija „Lietuva“ (Krasnojarskas)
  11. Lietuvos nacionalinė kultūrinė autonomija Karelijoje (Petrozavodskas)
  12. „Komi-Baltija“ (Syktyvkaras)
  13. Magadano visuomeninė organizacija „Baltijos brolija „Kolyma–Baltija“ (Magadanas)
  14. Medvežegorsko lietuvių nacionalinė kultūros autonomija (Medvežjegorskas)
  15. Murmansko lietuvių kultūros bendrija „Lietuva“ (Murmanskas)
  16. Novosibirsko lietuvių kultūros bendrija „Lituanica“ (Novosibirskas)
  17. Omsko lietuvių kultūros bendrija (Omskas)
  18. Primorės krašto nacionalinė-kultūrinė lietuvių bendruomenė (Vladivostokas)
  19. Primorės krašto Artiomo miesto lietuvių nacionalinė kultūrinė autonomija (Artiomas)
  20. Smolensko regioninė visuomeninė organizacija „Smolensko lietuvių namai“ (Smolenskas)
  21. Voronežo lietuvių vietinė nacionalinė kultūrinė autonomija (Voronežas)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos