Bretonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bretonai (pranc. Bretons, bretonų k. Brezhoned) – viena iš šiuolaikinių keltų tautų, gyvenanti daugiausia šiaurės vakarų Prancūzijos Bretanės regione.

Bretonų kultūra susijusi su jų keltiškomis šaknimis. V–VI a. į Bretanę atsikėlė keltai iš dabartinės Anglijos[1], iš kur juos išstūmė anglosaksai. Jų vardu pavadintas ir Bretanės regionas.

Daugelis bretonų kalba bretonų kalba, kuri priklauso keltų kalbų grupei ir yra labai artima kornų kalbai ir šiek tiek mažiau artima valų kalbai. Rytinėje Bretanėje susiformavo prancūzų kalbos dialektas vadinamas galo kalba; jis turi daug bendrų žodyno ir tarimo bruožų su bretonų kalba. Nei bretonų, nei galo kalba pagal Prancūzijos įstatymus neturi oficialaus statuso, tačiau daugelis bretonų kalbą vartoja kasdieniniame gyvenime (ypač vyresni), o vakarinėje Bretanės dalyje yra dvikalbių kelio ženklų. Prancūzų kalba regione įsigalėjo po Prancūzijos revoliucijos. Nuo 1977 m. regione steigiamos mokyklos (Diwan: bret. sėkla), kuriose mokoma bretonų kalba.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Frydrichas Šletė. Keltai tarp Alezijos ir Pergamo. Vilnius:Mokslas, 1984. P.4.